Ar kalbate tarmiškai? Taip!

LTŠis straipsnis yra savotiškas prieš kurį laiką pasirodžiusios publikacijos „Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis“ (Kardelis 2023) tęsinys. Svarbiausias dabartinio straipsnio tikslas buvo parodyti, kad galima praktiškai pritaikyti tarmiškumo matavimo diskusinį modelį ir patikrinti, kaip jį taikant įgyvendinamas kalbinių nuostatų trinario modelio elgesio dėmuo. Tyrimo objektas buvo kalbėtojų nuostatos neformalioje aplinkoje su šeimos nariais ir gimtojo krašto draugais vartoju tarminę kalbą praktinė realizacija. Tikslui pasiekti iškelti du uždaviniai: pristatyti tyrimo eigą ir aptarti rezultatus bei nubrėžti tyrimo perspektyvas. Kaip tyrimo metodologinis principas buvo pasirinkta kognityvinio ir emocinio dėmens ↔ elgesio dėmens sąsaja. Paprastai tariant: jeigu informantas į klausimą ar neformalioje aplinkoje su šeimos nariais ir gimtojo krašto draugais vartojate tarminę kalbą? atsakė teigiamai, buvo pamėginta patikrinti, kaip ši nuostata įgyvendinama praktiškai. Bene svarbiausias šio tyrimo rezultatas yra tas, kad siūlomas diskusinis tarmiškumo matavimo tyrimų modelis iš esmės veikia, tik jį dar reikia tobulinti. Tyrimas taip pat parodė, kad duomenis jam įmanoma surinkti ir nuotoliniu būdu. Antrasis svarbus tyrimo rezultatas yra susijęs su anketavimu. Bent jau šis tyrimas rodo, kad aiškinantis tarmiškumą šimtu procentų vien anketavimu pasikliauti negalima. Kitaip tariant, atsakymuose į klausimus ar kalbate tarmiškai, kokiose situacijose kalbate tarmiškai ir pan. užprogramuotas konfliktas tarp objektyviojo ir subjektyviojo tarmiškumo. Šį konfliktą tik anketavimo būdu išspręsti sunkiai įmanoma, būtini papildomi tyrimai.Tarmiškumo indekso skaičiavimas pagal susikurtą formulę šiame tyrime parodė, kad atsižvelgiant į objektyvųjį tarmiškumą rytų aukštaičių panevėžiškių informantai, išskyrus vien, yra "tarmiškesni" už rytų aukštaičių uteniškių informantus. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad tiek iš šito tyrimo, tiek iš vieno ar kito tiriamo punkto pasirinkus net ir kelias dešimtis informantų, jokių platesnių apibendrinimų daryti negalima. Sociolingvistų ir dialektologų pamėgtas sniego gniūžtės metodas gal ir atrodo patraukliai ir lengvina medžiagos rinkimą, tačiau turi ir akivaizdžių trūkumų, iš kurių svarbiausias, mūsų supratimu, yra atsitiktinumas. Vargu ar yra patikima iš atsitiktinumų kurti dėsningumus, ypač plačios aprėpties dėsningumus. Taigi medžiagos imties problemą, jeigu norime matyti daugmaž objektyvų lietuvių kalbos ploto tarmiškumą, jo vaizdą ir indeksus, reikia spręsti ne vien anketavimu, o tai yra nelengvas uždavinys tiek metodiškai, tiek techniškai. Antrasis nelengvas uždavinys yra stebėsena namų aplinkoje, kuri būtina norint gauti objektyvų tarmiškumo matavimo rezultatą. Raktažodžiai: dialektologija, perceptyvoji dialektologija, kalbinis elgesys, tarmiškumas, tarmiškumo matavimas, tarminiai duomenys.

ENThis article constitutes a continuation of the publication ‘Measuring Pronunciation: A Discursive Research Model’ (Kardelis, 2023).The primary objective of the paper was to apply the discourse model of dialectality measurement and to assess its implementation of the behavioural dimension of the trinomial model of language attitudes. The objective of the study was to empirically examine speakers’ attitudes towards the utilisation of dialectal language in informal settings with family members and friends from their native land. To this end, two tasks were identified: firstly, to present the course of the research and discuss the results, and secondly, to outline the research perspectives. The methodological principle of the study was the link between the cognitive and the emotional ↔ behavioural dimension. In essence, the methodology involved a dual-faceted approach: first, to ascertain whether informants employed dialectal language in informal settings with family members and friends from their country of origin; and second, to examine the practical implementation of this linguistic phenomenon. The most significant finding of this study is that the proposed discursive model of dialect measurement research functions in principle, yet it remains to be refined. The study also demonstrates the feasibility of collecting data for the model remotely. Secondly, the study yielded noteworthy insights concerning the utilisation of questionnaires in survey research. The study demonstrates that questionnaires alone cannot be relied upon to explain dialect. This is evidenced by the finding that respondents’ self-reported dialect use, in terms of its circumstances and frequency, is subject to a conflict between objective and subjective dialect. This conflict cannot be resolved by questionnaires alone and further research is required.The calculation of the dialect index according to the formula developed in this study demonstrated that, with one exception, RAP informants are more ‘dialectal’ than RAU informants with respect to objective dialect. It is important to note that it is not possible to draw any broader generalisations from a selection of several or even a few dozen informants on one or another of the points under study. The snowball method, a favoured approach among sociolinguists and dialectologists, may appear advantageous in terms of material collection. However, it is crucial to recognise its inherent limitations, the most significant of which revolves around its randomness. It is challenging to identify patterns within randomness, particularly when attempting to achieve a comprehensive overview. Consequently, a dilemma arises in the pursuit of an objective portrayal of the dialectal landscape of the Lithuanian language, its characteristics, and the indices that define it. This challenge is not merely a methodological or technical problem, but rather a complex one that demands resolution. A further challenge lies in the monitoring process within the domestic environment, a prerequisite for achieving an objective and reliable measurement of dialectal variation. Keywords: dialectology, perceptual dialectology, linguistic behavior, dialectality, dialectality measurement, dialectal data.

• Emigrantai: kalba ir tapatybė. 2. Keturi sociolingvistiniai portretai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 292 p.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 231 p.
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap. 1 kompakt. plokštelė.
• Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 347 p.
• Miestai ir kalbos. 2. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 284 p., [16] žml. lap.
• Miestai ir kalbos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 309 p.
• Socialinių tyrimų metodai: apklausa. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 284 p.
• Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 331 p.
• Tarmiškumo matavimas: diskusinis tyrimų modelis. Lietuvių kalba 2023, 18, 134-145.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai.. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.