Teisminės valdžios konstitucinė samprata Lietuvoje ir Lenkijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Teisminės valdžios konstitucinė samprata Lietuvoje ir Lenkijoje
Alternative Title:
Constitutional concept of judicial power in Poland and Lithuania
In the Journal:
Keywords:
LT
Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Konstitucija; Teisminė valdžia; Teismų nepriklausomumas; Konstitucinis Teismas (Constitutional Court).
EN
Constitution; Judiciary; Independence of courts.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas išanalizuoti 1992 m. Lietuvos Respublikos ir 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijų nuostatų panašumus ir skirtumus, susijusius su teisminės valdžios konstituciniu statusu. Straipsnį sudaro trys dalys: I. Teisminės valdžios vieta Lenkijos ir Lietuvos konstitucijose, II. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ir III. Speciali teisėjų institucija pagal Lietuvos Konstituciją ir Nacionalinė Teismų Tarybą pagal Lenkijos Konstituciją. Tyrimo pabaigoje teigiama, jog didele dalimi teisminės valdžios konstitucinis statusas abiejose konstitucijose yra labai panašus, bet galima išskirti šiuos skirtumus ir padaryti šiuos apibendrinimus: 1. Lenkijos Konstitucija numato karinius teismus, kurie nagrinėja krašto apsaugos ministerijos pareigūnų baudžiamąsias bylas, tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tokių teismų nenumato. Be to, Lenkijos Konstitucija numato teisminės valdžios institucijų dvi rūšis: teismai ir tribunolai, įskaitant ir Konstitucinį Tribunolą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tribunolu nenumato, o konstitucinės priežiūros institucijos pavadinimas yra Konstitucinis Teismas. 2. Lietuvos Konstitucija numato dvejopą aukštesnių instancijų teismų teisėjų atleidimo būdą, kai pripažįstama, kad jie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą: 1) paprastesniu būdu – Aukščiausiojo Teismo teisėją galima atleisti Seimo nutarimu, o Apeliacinio teismo teisėją – Prezidento dekretu arba 2) sudėtingesniu būdu – šiems teisėjams galima taikyti apkaltos procesą Seime. Tuo tarpu Lenkijos Konstitucija apkaltos proceso atleisti teisėjams nenumato.3. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas plačiąja prasme priklauso teisminei valdžiai, o šių konstitucinės priežiūros institucijų funkcijos iš esmės yra labai panašios, visgi, pagrindinis skirtumas galėtų būti tas, kad į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą dėl teisės aktų abstrakčios konstitucinės kontrolės turi teisę kreiptis daug platesnis subjektų ratas nei į Lietuvos Konstitucinį Teismą. Iš kitos pusės, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas neturi kompetencijos teikti išvadų dėl pareigūnų veiksmų, kuriems pradėtas apkaltos procesas bei dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Pagaliau, pagal ordinarinę teisę bent vienas Lenkijos Konstitucinio Tribunolo narys ex officio eina ir Lenkijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. 4. Nors Lenkijos Konstitucijoje Nacionalinei Teismų Tarybai yra skirtas gana didelis dėmesys, tačiau šiuo metu Lietuvos Teisėjų Tarybos sprendimai turi didesnį konstitucinį svorį (nei Lenkijos Nacionalinės Teismų Tarybos), nes jos neigiamas patarimas dėl teisėjų skyrimo ar atleidimo įpareigoja Lietuvos Respublikos Prezidentą neskirti ar neatleisti teisėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą, Lietuvos Teisėjų Tarybos nariais gali būti tik teisėjai, kurių didžioji dalis yra renkama Visuotiniame teisėjų susirinkime, tuo tarpu Lenkijos Teismų Tarybos nariais gali būti ne tik teisėjai, be to, teisėjai į šias pareigas Lenkijoje nėra renkami pačios teisminės valdžios, o skiriami politikų. [Iš leidinio]

ENThe article is intended to analyze similarities and differences of the 1992 Lithuanian Constitution and the 1997 Polish Constitution regarding the constitutional status of the judiciary. The article consists of three parts: I. The place of judicial power in the Polish and Lithuanian constitutions, II. Lithuanian Constitutional Court and Polish Constitutional Tribunal and III. A special institution of judges under the Constitution of Lithuania and the National Judicial Council under the Constitution of Poland. At the end of the article following differences are to be distinguished: 1. The Polish Constitution mentions military courts, while in Lithuania they do not exist. In addition, the Polish Constitution provides for two types of judicial authorities: courts and tribunals, including the Constitutional Tribunal, meanwhile, the Lithuanian Constitution include only courts. 2. The Constitution of Lithuania provides for two methods of dismissal of judges of the Supreme Court, when they discredit the name of a judge: 1) by the resolution of the Seimas and 2) under impeachment proceedings. Meanwhile, the Polish Constitution does not mention the impeachment proceedings for dismissal of judges. 3. The Constitutional Court of Lithuania and the Constitutional Tribunal of Poland in broader sense belong to the judiciary, and the functions of these institutions are very similar, however, the main difference could be that there are more subjects to address the Polish Constitutional Tribunal than to the Lithuanian Constitutional Court. On the other hand, the Polish Constitutional Tribunal has no jurisdiction to rule on the actions of officials under impeachment and on violations of electoral laws.Finally, under ordinary law, at least one member of the Polish Constitutional Tribunal ex officio is also a member of the Polish Central Electoral Commission. 4. Although the Polish Constitution pays considerably more attention to the National Judicial Council, currently the decisions of the Lithuanian Judicial Council have a greater constitutional weight (than the Polish National Judicial Council), as its negative advice on the appointment or dismissal obliges the President of the Republic. In addition, according to the Law on Courts of the Republic of Lithuania, only judges, the majority of whom are elected by the General Assembly of Judges, may be members of the Lithuanian Judicial Council, while some members of the Polish Judicial Council are not members of judiciary, including those, appointed by politicians. [From the publication]

DOI:
10.18778/0208-6069.93.01
ISSN:
0208-6069; 2450-2782
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/94420
Updated:
2022-06-30 15:38:37
Metrics:
Views: 2
Export: