Laimė ir pilietinis aktyvumas Lietuvoje

LTDemokratinėse visuomenėse tiek pilietinis dalyvavimas, tiek jų narių laimė yra neatsiejami vienas nuo kito ir yra vienodai svarbūs. Tačiau ar pilietiškai aktyvesni visuomenės nariai jaučiasi laimingesni? Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos gyventojų laimės pojūtį veikia pilietinio dalyvavimo formos. 1999 m. ir 2017 m. Europos vertybių tyrimo duomenys atskleidžia, kad pilietiškumas turi gana ribotą poveikį laimės lygiui Lietuvoje. Tik piliečių balsavimas ir jų dalyvavimas protesto veikloje turi statistiškai pastebimą teigiamą įtaką laimės pojūčiui. Straipsnyje argumentuojama, kad sprendimas balsuoti ar dalyvauti protestuose susijęs ne tiek su nepasitenkinimu objektyviomis gyvenimo sąlygomis, kiek su emociniu saugumu ir solidarumu. Numanoma sąsaja tarp individo psichologinės gerovės ir jo įsitraukimo į pilietinę veiklą yra kompleksinė ir nebūtinai tiesioginė. Vien dalyvavimas pilietinėje veikloje greičiausiai nepadidins laimės. Labiau tikėtina, kad pilietinį aktyvumą skatina, o sykiu ir laimės lygį kelia emocinis saugumas, kuris susijęs su konkrečiomis pilietiškumo formomis ir suvokiama asmenine ar visuomenine nauda dalyvaujant konkrečiose pilietinėse veiklose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laimė; Pilietinis aktyvumas; Europos vertybių tyrimas; Happiness; Civic participation; European Value Survey.

ENIn democratic societies, both civic activism and happiness of its members are inseparable and equally important. But do more active civic members of society feel happier? This article analyses how the forms of civic engagement affect the feeling of happiness of the Lithuanian population. 1999 and 2017 data from the European Values Survey reveal that civic participation has a rather limited effect on the level of happiness in Lithuania. Only the voting of citizens and their participation in protest activities have a statistically significant positive effect on the feeling of happiness. In this paper, I argue that the decision to vote or participate in protests is not so much about dissatisfaction with objective living conditions as about emotional security and solidarity. The implicit link between an individual’s psychological well-being and his or her engagement in civic activities is complex and not necessarily direct. Civic activism alone is unlikely to increase happiness. At the same time, the level of happiness is fostered by emotional security, which is linked to specific forms of civic engagement and the perceived personal and societal benefits of participating in specific civic activities. [From the publication]

• Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijų veikloje motyvacijos pokyčiai / Jurgita Bersėnaitė, Rigita Tijūnaitienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 4 (32), p. 134-147.
• Kaip matuojama laimė? / Giedrė Plepytė-Davidavičienė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 107-116.
• Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje / Aida Savicka, Rūta Žiliukaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 22-36.
• Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis / Rūta Žiliukaitė, Ainė Ramonaitė, Laima Nevinskaitė, Vida Beresnevičiūtė, Inga Vinogradnaitė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 405 p.
• Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje / Jūratė Imbrasaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2002, Nr. 2 (9), p. 81-89.
• Posovietinės Lietuvos politinė anatomija / Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 183 p.
• Socialinis kapitalas ir politinis dalyvavimas Lietuvoje / Jūratė Imbrasaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 1 (12), p. 38-50.
• Socialinis kapitalas : nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas / Irmina Matonytė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 1 (12), p. 22-37.