Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje

LTPastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta. Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi sociodemografiniai ir kultūriniai veiksniai susirikiuoja į subjektyvios gerovės lygtį ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita, ypatingą dėmesį skiriant vadinamosios Pirmosios nepriklausomybės kartos specifikai. Atlikta statistinė empirinių duomenų analizė atskleidė reikšmingus laimės jausenos skirtumus skirtingose Lietuvos gyventojų socialinėse kartose, net ir kontroliuojant kitus jai įtaką darančius veiksnius. Raktažodžiai: laimė, subjektyvi gerovė, socialinės kartos, Pirmoji nepriklausomybės karta, Europos vertybių tyrimas. [Iš leidinio]

ENIn response to the increasing attention to quality-of-life issues, the study of happiness has recently become increasingly popular in the world as a separate field of social research. Researchers are addressing such questions as: What determines the fact that people feel happy? Are we happy ‘the same way’? What does this reveal about us as a society? Does happiness mean the same things to people of different generations? Does the experience of living in a free society of higher welfare engender generations of happier people? Using data from the European Values Survey (1990, 1999, 2008, 2017), this article addresses the issue of the dynamics of happiness in the Lithuanian society in order to find out how different macro- and micro-level factors line up in the public welfare equation, and how it is related to the generational change of the country’s population, paying a special attention to the specifics of the so-called The First Independence Generation. To achieve the objective of the study, different methods of empirical data analysis are used: descriptive statistics, tests of covariance and comparison of means, logistic regression. The analysis revealed significant differences in happiness between different social generations of the Lithuanian population, even after controlling for other factors influencing it. Keywords: happiness, subjective well-being, generations, The First Independence Generation, European Values Survey. [From the publication]

• Asmeninė ir socialinė subjektyvi gerovė Lietuvoje / Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 4, p. 293-303.
• Gyvenimo kokybė Lietuvoje 1990 ir 1999 metais / Ingrida Gečienė. Kultūrologija. 2000, t. 6, p. 278-294, 525.
• Gyvenimo kokybė Lietuvoje : subjektyvus situacijos vertinimas ir realybė / Vaida Servetkienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 4 (28), p. 20-35.
• Kaip matuojama laimė? / Giedrė Plepytė-Davidavičienė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 107-116.
• Laimė ir pilietinis aktyvumas Lietuvoje / Giedrė Plepytė-Davidavičienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2020, Nr. 2 (47), p. 62-82.
• Laimės ekonomikos nuostatų sklaida Lietuvos visuomenėje / Gediminas Navaitis, Vladas Gaidys. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 125-131.
• Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
• Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė Europos Sąjungos šalių kontekste : disertacija / Artūras Gataūlinas. Vilnius, 2013. 1 pdf (279 p.).
• Tikėjimo ir laimės sąsajos / Gediminas Navaitis, Kęstutis Ralys, Vladas Gaidys. Socialinis ugdymas. 2014, Nr. 3 (39), p. 30-38.