Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje

LTPiliečių politinis dalyvavimas yra būtina demokratinės valstybės funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo sąlyga. Tyrimo tikslas – nustatyti socialinės aplinkos poveikį piliečių politiniam dalyvavimui. Tyrimo metodas – literatūros šaltinių analizė bei daugiapakopės stratifikuotos apklausos, atliktos Lietuvoje 1999 m., duomenų analizė. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad asmenų, su kuriais individas diskutuoja politiniais klausimais, skaičius daro poveikį individo politiniam dalyvavimui. Tyrimo rezultatai pagrindžia išvadą, kad klasikinis individo socio-ekonominio statuso modelis tik iš dalies paaiškina individų politinį dalyvavimą, nes neatsako į klausimą, kodėl tam tikra žemo socio-ekonominio statuso individų dalis dalyvauja politiniame procese ir kodėl tam tikra aukšto statuso individų dalis politiniame procese nedalyvauja. Duomenų analizė patvirtina prielaidą, kad minėtų marginalinių grupių elgesį galima paaiškinti socialinės aplinkos poveikiu, t.y. tam tikrais atvejais socialinė aplinka gali skatinti žemo socio-ekonominio statuso individus dalyvauti politinėje veikloje, o aukšto socio-ekonominio statuso individus nedalyvauti šioje veikloje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinis dalyvavimas; Socialiniai tinklai; Socialinė aplinka; Socialinė komunikacija; Socialinė struktūra; Tarpasmeniniai ryšiai; Lithuania; Marginal groups; Political Participation; Social Environment; Social communication; Social networks; Social structure.

ENModern democratic policy is essentially grounded on participation of citizens in public decision-making process. The focus of the study was the impact of social environment on political participation. The method of study was survey sample data analysis. The results of analysis reflect relationship between number of people whom respondent discuss about political and societal matters and political participation. Data analysis confirm an assumption that social environment has impact on political behaviour, i.e. in some cases social environment could encourage low status group political participation or discourage high status group political participation. [From the publication]

• Erdvinė rinkiminio aktyvumo analizė Vilniaus mieste / Gerda Burneikaitė. Geografijos metraštis 2018, 51, p. 79-100.
• Kurčiųjų asmenų dalyvavimas Lietuvos politiniame gyvenime : gestų kalbos vertėjų centrų atstovų pozicija / Oksana Mejerė, Evelina Petrylaitė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 2 (26), p. 114-124.
• Kurčiųjų asmenų dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime sąlygos ir veiksniai / Evelina Petrylaitė. Ekonomikos ir vadybos aktualijos. 2012, 2012, p. 202-212.
• Laimė ir pilietinis aktyvumas Lietuvoje / Giedrė Plepytė-Davidavičienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2020, Nr. 2 (47), p. 62-82.
• Lietuvos politinės kultūros raida valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu : disertacija / Jolanta Palidauskaitė. Kaunas, 1996. 131 lap.
• Pilietiškumo ugdymo patirtis politiškai aktyvūs ar pasyvūs : paauglių merginų ir vaikinų politinio įsitraukimo skirtumai / Reda Gedutienė, Roma Šimulionienė, Mindaugas Rugevičius, Ramutė Čepienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 201-214.
• Posovietinės Lietuvos politinė anatomija / Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 183 p.
• Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990/1998 / Aleksandras Dobryninas, Vladas Gaidys, Boguslavas Gruževskis, Arūnas Poviliūnas, Vytautas Skapcevičius, Marius Povilas Šaulauskas, Saulius Žukas ; redaktorė Danutė Ulčinskaitė. Vilnius : Garnelis, 2000. 214 p.
• Studentų įgalinimo dalyvauti aukštosios mokyklos gyvenime problema: situacija ir perspektyva / Darius Rekis. Tiltai. 2013, Nr. 3 (64), p. 243-272.
• Studentų socialinio dalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenime problema: situacija ir perspektyva / Darius Rekis. Tiltai. 2011, Nr. 1 (54), p. 103-122.