Agrarinių teritorijų naudojimo problema Lietuvos regionuose

LTLietuvos agrarinėse teritorijose tebevyksta permainos, nors pastaraisiais metais stebimas gana aiškus žemės ūkio veiklos intensyvumo didėjimas. Prie to stipriai prisidėjo ir ES parama bei kitų šalių patirties pritaikymas. Kadangi Lietuvoje egzistuoja labai skirtingos sąlygos žemės ūkio veiklai vystyti, teko prisitaikyti prie naujų iššūkių, keisti ūkininkavimo būdą, pradėti vystyti naujas, netradicines kai kuriems regionams žemės ūkio veiklos rūšis. Dalis ūkininkų taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir nutraukė veiklą, dalis liko ūkininkauti tik dėl ES gaunamų išmokų. Atsirado ypač dideli skirtumai tarp užsiimančių žemės ūkio veikla geros kokybės žemėse ir ūkininkaujančių nenašiose žemėse. Tai privedė ir prie agrarinio kraštovaizdžio pokyčių, atsirado nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių plotai pastaraisiais metais taip pat mažėja. Dalis žemės savininkų nesugebėjo sėkmingai ūkininkauti ir buvo priversti savo žemę išnuomoti stambesniems arba parduoti, dėl to nuolat mažėjo žemės savininkų skaičius ir didėjo naudojamos žemės plotas, kūrėsi stambesni, šiuolaikiškesni ūkiai, gaunantys kur kas daugiau pajamų. Tačiau išliko dideli regioniniai skirtumai: mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje dirbančių žemės ūkyje, daugiau smulkių, mažo efektyvumo ūkių. Gyvenimo kokybė (gerovė) kaime priklauso nuo socialinės infrastruktūros išvystymo; nepalankiose ūkininkauti teritorijose trūksta kultūros, socialinės apsaugos, buities ir kitų paslaugų. [Iš straipsnio, p. 100]Reikšminiai žodžiai: Agrarinių teritorijų naudojimas; Žemėnauda; Žemėvalda; Ūkininkavimui palankios teritorijos; Use of agricultural land; Land use; Land management; Areas favorable to farming.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics