Antropomorfinis ir zoomorfinis motyvas baltų papuošaluose

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Antropomorfinis ir zoomorfinis motyvas baltų papuošaluose
Alternative Title:
Anthropomorphic and zoomorphic motifs on Balt jewellery
Keywords:
LT
Baltų menas; Archeologija; Juvelyrika.
EN
Arts of the Balts; Archeology; Jewelry.
Summary / Abstract:

LTAntropomorfiniai motyvai baltų metalų epochoje žinomi nuo romėniškojo iki vėlyvojo geležies amžiaus laikotarpio, tačiau tai pavieniai radiniai, kuriuos sunku detaliau įvertinti, kaip ir akmenines „bobas" iš prūsų žemių. Zoomorfiniai motyvai taip pat pasirodo romėniškuoju laikotarpiu, tačiau jie palyginti reti ir nesudaro didesnių grupių. Tautų kraustymosi metu baltų žemes pasiekusi zoomorfinė mada buvo pamėgta, savaip transformuota ir išlaikyta net iki XVI a. Atsirado didelės papuošalų grupės: lankinės, plokštelinės ir pasaginės segės, taip pat ir apyrankės. Labai gerai matyti, kaip kiekvienoje grupėje ankstyviausi pavyzdžiai yra su ryškiais, lengvai atpažįstamais zoomorfiniais motyvais, kurie ilgainiui arba tuo pat metu kinta juos imituojant. Šio keitimosi rezultatas ne tik paprastesnis (ar net prastesnis) papuošalas, bet ir naujos estetinės kokybės dirbinys (aguoninės segės), kuris tik senesniųjų pavyzdžių kontekste vertintinas kaip turintis zoomorfinių simbolių. Labai svarbu, kad kai kurie zoomorfinio tipo papuošalai - aguoninės, plokštinės ir pasaginės segės, taip pat apyrankės - būdingi tik baltams, jie reti slavų, finougrų bei germanų kraštuose. Pavieniai analogų neturintys antropomorfiniai ir zoomorfiniai dirbiniai, rasti baltų paminkluose (Linkūnai. Ašuotė, Rimaisai) rodo, kad dirbinių įvairovė buvo didelė, tačiau vietiniai meistrai ir užsakovai plėtojo tik tam tikrus jų tipus. Apibendrinant galima teigti egzistavus savitą baltų zoomorfini stilių, kurio išraišką lėmė polinkis į minimalias geometrines formas. [Iš straipsnio, p. 184]

ENAnthropomorphic motifs are known in the Metal Ages from the Roman-, to the Late Iron Age, but they are single finds, which are difficult to assess in full, such as the stone "Grannies" from Prussian lands. Zoomorphic motifs also appear during the Roman Period but they are relatively rare and do not form larger groups. The zoomorphic fashion, which reached the Balts during the Migrations' Period, was popular and survived in various transformations as late as the seventeenth century. Large groups of jewellery types developed: crossbow-, flat- and penanular brooches and also bracelets. It is very clear that in each group the earliest items have clear, easily recognisable zoomorphic motifs, which over a longer or shorter period of time change as imitation proceeds. The result of this change is not only a simpler or poorer quality piece of jewellery but artefacts with a new aesthetic quality (such as brooches with poppy-seed-shaped terminals), which can be appreciated as a zoomorphic symbol only after comparison with older examples. It is very important that some of the zoomorphic jewellery types, such as brooches with poppy-seed-shaped terminals, flat, and penanular brooches, and bracelets, are typical only of the Balts and are rare among Slavic, Finno- Ugrian and Germanic tribes. Single anthropomorphic and zoomorphic artefacts without analogies have been found in Balt sites such as Linkūnai, Asote and Rimaisai, and this shows that the variety of artefacts was large but local craftsmen and their clients developed only certain types. In sum, we may say that special Balt zoomorphic styles existed, the expression of which was determined by a tendency towards minimalist geometrical forms. [Extract, p. 184]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86279
Updated:
2020-10-03 16:11:39
Metrics:
Views: 102
Export: