Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose?

LTŠiame straipsnyje analizuojama rinkėjų elgsena 2019 m. prezidento rinkimuose. Nors jie Lietuvoje turėtų būti traktuojami kaip pirmaeiliai (piliečiai tiesiogiai renka vykdomosios valdžios grandį, turinčią reikšmingų galių), pastaraisiais dešimtmečiais akademinėje literatūroje ši tema buvo gana apleista. Naudojantis pirmosios (po ilgo laiko) apklausos, atliktos po prezidento rinkimų akademiniams tikslams, duomenimis, siekiama išsiaiškinti, kokie rinkėjai ir motyvai slėpėsi po 2019 m. pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turų rezultatais. Matyti, kad Seimo rinkimuose aktualios takoskyros (tautinė ir sovietmečio) daro įtaką rinkėjų pasirinkimui ir čia. Taip pat aptinkama vertybinių takoskyrų pagal socialinį liberalumą užuomazgų. Yra retrospektyviojo balsavimo ženklų (ekonomika patenkinti rinkėjai dažniau linkę balsuoti už valdančiųjų kandidatą), bet efektas nėra stiprus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos prezidento rinkimai; Rinkėjų elgsena; Retrospektyvusis balsavimas; Takoskyros; Lithuanian presidential elections; Electoral behavior; Retrospective voting; Cleavages.

ENThis article investigates voter behavior in the 2019 Lithuanian presidential elections. Even though they appear as first-order (citizens elect an executive that enjoys considerable powers), Lithuanian academic literature has rather neglected this topic in the recent decades. In this article, I employ data from a post-electoral survey conducted after the most recent presidential elections and investigate what kinds of voters and motives were hiding beneath the results of the first and second round in the 2019 presidential elections. Results show that the cleavages that are relevant in the Seimas elections (ethnic and evaluations of Soviet times) also influence the vote choice in the presidential elections. Analysis shows that a ideological cleavage related to social liberalism may becoming important in Lithuania. Lastly, there are signs of retrospective voting, as the voters that evaluate the economy better were more inclined to vote for the presidential candidate of the governing coalition. However, the overall effect is not strong. [From the publication]

• 2009 m., 2014 m. ir 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai: Rusija ir jos grėsmės atspindžiai rinkimų kampanijose / Lauryna Skrebytė. Viešoji politika ir administravimas 2023, t. 22, Nr. 3, p. 278-295.
• Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? : idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 305 p.
• Laisvės partijos fenomenas: naujumo efektas ar naujos vertybinės takoskyros pradžia? / Ainė Ramonaitė. Politologija. 2021, Nr. 2 (102), p. 8-37.
• Posovietinės Lietuvos politinė anatomija / Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 183 p.
• Pralaimėjimas, prilygintas laimėjimui : gero Andriaus Kubiliaus vyriausybės partijų pasirodymo Seimo rinkimuose priežastys / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2014, Nr. 1 (73), p. 36-66.
• Prezidento rinkimų politinės preferencijos geografija / Tomas Platakis. Tiltai. 2004, Nr. 1 (26), p. 37-46.
• Shifting power-centres of semi-presidentialism : exploring executive coordination in Lithuania / Tapio Raunio, Thomas Sedelius. Government and opposition (London) 2017, 1 pdf (24 p.).