2009 m., 2014 m. ir 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai: Rusija ir jos grėsmės atspindžiai rinkimų kampanijose

LTŠiame darbe yra siekiama išsiaiškinti kokia buvo kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus retorika Rusijos ir jos keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui atžvilgiu 2009 m., 2014 m. ir 2019 m. rinkimų kampanijų metu bei kaip ši retorika pakito lyginant šiuos trejus rinkimus. Jie kaip tyrimo objektas pasirinkti todėl, kad tiek 2009 m., tiek 2014 m. rinkimai vyko praėjus vos keletui mėnesių po Sakartvelo-Rusijos konflikto bei Krymo aneksijos ir karo Donbase pradžios, o 2019 m. - tebesitęsiant konfliktui Ukrainoje. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, darbe yra analizuojami kandidatų rinkimų programų dokumentai bei kandidatų pasisakymai visuomeninio transliuotojo rengtose debatų laidose prieš kiekvienus iš tyrimo apimtyje esančių rinkimų. Atlikta lyginamoji analizė parodė, kad buvo pastebimas reikšmingas pokytis kandidatų retorikoje vertinant Rusiją, Lietuvos dvišalius santykius su ja ir Rusijos keliamą grėsmę šalies nacionaliniam saugumui - 2014 m. ir 2019 m. rinkimų kampanijų metu Rusija, kitaip nei 2009 m., daugumos kandidatų imta vertinti kaip šalis agresorė, kelianti grėsmę taip pat ir Lietuvos saugumui. Reikšminiai žodžiai: 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, rinkimų kampanijos, Rusija, Rusijos grėsmės atspindžiai. [Iš leidinio]

ENThis paper aims to find out the rhetoric of Lithuanian presidential candidates during the 2009, 2014 and 2019 election campaigns with respect to Russia and its threat to Lithuania’s national security, as well as how candidates’ rhetoric changed when comparing these three election campaigns. The 2009, 2014 and 2019 elections as the research object were chosen because the 2009 and 2014 elections were held just a few months after the beginning of the Russo-Georgian War in 2008 and the annexation of Crimea and the beginning of the war in Donbas in 2014, while the 2019 Lithuanian presidential election took place amidst the ongoing conflict in Ukraine. In order to answer the research question, an analysis of candidates’ election programs and speeches during televised debates broadcasted by the Lithuanian National Broadcaster before all three elections, was performed. Comparative analysis of the election campaigns has shown that there was a significant shift in candidates’ rhetoric regarding Russia, Lithuania’s bilateral relations with Russia, and the assessment of the threat posed by Russia to Lithuania’s national security when comparing the 2009, 2014 and 2019 presidential elections. In 2014 and 2019, unlike in 2009, the majority of candidates began to refer to Russia as an aggressor country that posed a security threat to Lithuania. Keywords: 2009 Lithuanian presidential elections, 2014 Lithuanian presidential elections, 2019 Lithuanian presidential elections, election campaigns, Russia, reflections of the Russian threat. [From the publication]

• Įrodymais grįsta politika: Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos 2014 m. atvejo analizė / Vincas Grigas, Simona Juzėnienė. Tiltai. 2015, Nr. 1 (70), p. 17-37.
• Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose? / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2020, Nr. 1 (97), p. 8-41.
• Konfliktinės komunikacijos raiška Lietuvos prezidento rinkimų diskurse (2019) / Vilma Linkevičiūtė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 38 (43), p. 117-129.
• Lietuvos ir Rusijos santykių vektorius 1990-2004 metais / Gediminas Vitkus. Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų / Dovilė Jakniūnaitė, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vilenas Vadapalas, Gediminas Vitkus, Dainius Žalimas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. P. 119-162.
• Nuo stabiliai blogų prie jokių: Lietuvos ir Rusijos santykiai 2004-2021 metais / Dovilė Jakniūnaitė. Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų / Dovilė Jakniūnaitė, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vilenas Vadapalas, Gediminas Vitkus, Dainius Žalimas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. P. 163-179.
• Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu / Tomas Janeliūnas. Politologija. 2019, Nr. 2 (94), p. 8-55.
• Small state status-seeking: Lithuania’s foreign policy status aspirations / Ausra Park, Gerda Jakstaite-Confortola. Europe-Asia studies. 2021, vol. 73, iss. 7, p. 1279-1302.