Lietuvos prezidento rinkimai 2024 metais: G. Nausėdos, I. Šimonytės, I. Vėgėlės asmeninė komunikacija ir jų vaizdavimas naujienų portaluose

LTŠiame straipsnyje analizuojama trijų populiariausių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus – Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės, Igno Vėgėlės – komunikacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose bei naujienų portaluose delfi.lt ir 15min.lt 2024 metų prezidento rinkimų metu. Šis straipsnis yra aktualus, nes iš dalies užpildo 2024 metų rinkimų nišą. Literatūros apžvalgos dalyje nagrinėjami pagrindiniai politinės komunikacijos aspektai, kuriantys reikšmingą indėlį tarp politiko ir auditorijos, kylantys rinkimų iššūkiai. Tyrime pasitelkta konceptuali rėmų teorija, pagal kurią kurti 3 rėmai ir jų kategorijos: problemos rėmas apie ekonomiką ir valstybės saugumą, asmenybės rėmas ir žaidimo rėmas. Tyrimui atlikti rėmų kategorijos apibrėžtos indukciniu ir dedukciniu būdais, siekiant kuo tiksliau nustatyti identifikuotus atvejus. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad problemos rėmas tarp kandidatų įrašų „Facebook“ paskyrose ir naujienų portalų publikacijose dažnu atveju buvo naudotas rečiausiai. Visgi tarp tirtų kandidatų ir naujienų portalų dominavo asmenybės rėmas bei žaidimo rėmas ir jų kategorijos. Tyrimo išvadose pateikiamos apibendrinančios įžvalgos, kandidatų komunikacijos išskirtinumai, tyrimo apribojimai. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos prezidento rinkimai, politinė komunikacija, žiniasklaida, rėmai, socialiniai tinklai.

ENThis article analyses the communication of the 3 most popular candidates for the presidency of the Republic of Lithuania – Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, and Ignas Vėgėlė – on their Facebook accounts and on the news portals 15min.lt and delfi.lt in the course of the presidential elections in 2024. The article is useful because it contributes to filling the gap of research discussing the presidential election of 2024. The literature review part of the paper examines the main aspects of political communication creating a contribution between the politician and their audience, along with the emerging electoral challenges. The study uses the conceptual frame theory to develop 3 frames and their categories: the issue frame on economy and national security, the personality frame, and the game frame. The categories on the frames were defined inductively and deductively in order to be as precise as possible in the identified cases. The issue frame in the candidates’ Facebook posts and news portals publications was the least frequently used iteration. The personality frame and the game frame along with their categories dominated among the candidates and news portals. The conclusions of the study provide summary insights, the distinctive features of the candidates’ communication, and the limitations of the study. Keywords: Lithuanian presidential elections, political communication, media, frames, social media.

• Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose?. Politologija 2020, 1 (97), 8-41.
• Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai : vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams. Vilnius : Vaga, 2017. 375 p.
• Socialinės medijos rinkiminėje komunikacijoje : lygios galimybės ar skaitmeninė atskirtis?. Agora: politinių komunikacijų studijos 2012, 1, 24-31.