Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose miestuose: lyginamoji analizė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose miestuose: lyginamoji analizė
Alternative Title:
Language competence and use: comparative analysis of the three cities
Keywords:
LT
Daugiakalbystė; Kalbos miestuose; Tarmės miestuose; Sociolingvistika.
EN
Multilingualism; Languages in cities; Dialects in cities; Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTKalbų mokėjimas ir vartojimas dažniausiai susijęs su socialiniais demografiniais požymiais (pvz., amžiumi, išsilavinimu) ir tautine šeimų sudėtimi, nes bendraudami žmonės prisitaiko prie savo šeimos narių kalbų (žr. kitus knygos skyrius). Tačiau kalbų vartojimui ar net mokėjimui gali turėti įtakos ne tik asmeniniai veiksniai bei artimiausia žmogaus aplinka - jie gali būti susiję su platesne miesto aplinka, pavyzdžiui, kitakalbių gyventojų skaičiumi, ekonominiais miesto ypatumais. Šių veiksnių įtaką kalbų mokėjimui ir vartojimui gali atskleisti lyginamoji kalbų mokėjimo ir vartojimo skirtinguose miestuose duomenų analizė. Taigi šio skyriaus tikslas - palyginti Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų kalbų mokėjimą ir vartojimą. Keliama prielaida, kad miestų kalbinė aplinka, t. y. kitakalbių gyventojų skaičius, lemia kalbų mokėjimą ir vartojimą. Vilniuje yra daugiausia kitakalbių gyventojų, pagal jų skaičių antroje vietoje tarp didžiųjų miestų yra Klaipėda, o Kaunas - lietuviškiausias miestas. Tai turėtų turėti įtakos tam, kaip dažnai šių miestų gyventojams tenka kalbėti ne savo gimtąja kalba. Norint patikrinti šią prielaidą, analizuojamas pagrindinių tautinių mažumų kalbų mokėjimas ir vartojimas skirtingose tautinėse grupėse, privačioje ir viešojoje srityse. [Iš straipsnio, p. 269]

ENA language user's linguistic competence and language use can be affected not only by personal factors but also by urban factors, such as the number of languages spoken by the city inhabitants or the economic characteristics of the city. The influence of these factors can be demonstrated by comparative analysis of data on language competence and use in different cities, which is presented in this chapter. The chapter provides data on the ratio of the Lithuanian and non-Lithuanian populations in the cities followed by analysis of the use of ethnic languages by various ethnic groups, their competence in Lithuanian, Russian and English and the use of these languages in various spheres. The aim of analysis is to assess the role of the linguistic environment (the number of non-Lithuanian speakers and an opportunity to use different languages in communication with local residents of other ethnicities) and the economic profile of the city (the opportunity to use foreign languages in communication with foreign visitors) on language competence and use. Vilnius has the largest number of non-Lithuanians (42.5%), followed by Klaipėda (28.7%), while Kaunas (7.1%) is the most Lithuanian city of all. Data analysis confirmed that Vilnius is the most multilingual of the three cities under investigation. The Lithuanian inhabitants of Vilnius have more opportunities to use Russian in both the private and public spheres than Lithuanians in the other two cities. Kaunas is characterised by the predominant use of Lithuanian, particularly in the public domain, since its Russian inhabitants switch to Lithuanian more often than in the other cities. Klaipėda is more similar to Vilnius in this respect, but in certain other respects it is between Vilnius and Kaunas.With regard to the economic profile of the cities under investigation, it is noted that Vilnius has more business contacts with foreign partners than Kaunas or Klaipėda, and also has all of the offices and institutions of the central administration as well as numerous cultural sites. It therefore attracts more foreign visitors. These factors should create opportunities for the inhabitants of Vilnius to use languages other than their native language quite extensively. Analysis has confirmed a certain impact of economic factors on language use and has revealed certain differences not only between cities but also between various ethnic groups. The respondents in all of the cities report a similar degree of competence in English, but in Vilnius and Kaunas the proportion of Lithuanian respondents who can speak English is higher than the proportion of Russian respondents who can speak English. In Klaipėda, however, the proportion of Lithuanians and Russians who are competent in English is the same. A possible reason is that many Russians in Klaipėda are employed in joint enterprises with western partners (e.g., shipping companies) and use English at work. In occupational settings, English is used most extensively in Vilnius and somewhat more often in Klaipėda, than it is in Kaunas. The analysis concludes that English is an important prerequisite of the urban environment and its occupational settings in modern Lithuania. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85271
Updated:
2020-05-26 20:55:04
Metrics:
Views: 2
Export: