LTStraipsnyje nagrinėjami veiksmažodžių ir vardažodžių ē kamienai, kuriems būdingas antrinis trumpųjų šaknies balsių pailgėjimas ir / ar antrinė metatonija akūtiniuose ilguosiuose balsiuose ar dvigarsiuose. Jiems priklauso tam tikra ē preteritų klasė ir moteriškosios giminės abstraktai, padaryti iš būdvardžių ar veiksmažodžių. Abiem atvejais kamieno formantas tradiciškai aiškinamas kaip atsiradęs iš senesnio postkonsonantinio *-iā. Straipsnyje teigiama, kad abi kategorijos gali būti paaiškintos suponuojant ankstyvosios baltų prokalbės postkonsonantinio *i virtimą *i pozicijoje prieš ilgąjį balsį ar dvigarsį.
ENThis paper deals with those verbal and nominal ē-stems of Baltic which exhibit a secondary lengthening of short vowels in the root and/or a secondary metatony in acute long vowels or diphthongs. These are a particular class of ē-preterits as well as feminine abstract nouns based on adjectives and verbs. In both cases, the stem formative is traditionally explained as having arisen from a more ancient post-consonantal *-iā. This paper argues that both categories can be explained by assuming a change of early-Proto-Baltic post-consonantal *i into *i when followed by a long vowel or diphthong. Keywords: Proto-Baltic; historical morphology; historical phonology; preterit tense; abstract nouns.