Dviejų pradų - vokalinio ir instrumentinio - susipynimas sutartinėje "Buvo dūda Vilniuj"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dviejų pradų - vokalinio ir instrumentinio - susipynimas sutartinėje "Buvo dūda Vilniuj"
Alternative Title:
Weaving of two Rudiments - vocal and instrumental one - in the sutartinė "Buvo Dūda Vilniuj" ("There Was a Pipe in Vilnius")
In the Journal:
Lietuvos muzikologija [Lithuanian Musicology]. 2000, 1, p. 89-103
Keywords:
LT
Liaudies muzika; Tautosaka (folkloras); Dainuojamoji tautosaka; Sutartinės; Lietuva.
EN
Folk music; Folklore; Singing folklore; Sutartinės; Lithuania.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje norima atkreipti dėmesį į originalią, tačiau detaliau neanalizuotą sutartinių grupę "Buvo dūda Vilniuj". Iki šiolei šios grupės sutartinės (kaip ir kiti panašaus pobūdžio kūriniai) neginčijamai laikytos menkesnės meninės vertės nei "tikrosios" sutartinės - dvejinės, trejinės bei keturinės. Autorė bando naujai pažvelgti į šias "naujoviškas" sutartines, matydama jose slypinčius archaiškus folkloro (ir vokalinio, ir instrumentinio) bruožus - skandavimą neapibrėžto aukščio garsais, silabiškumą, įvairių ritmo formulių naudojimą skirtingose melodijų partijose, ostinato formą ir kt. Minėtos ypatybės sutinkamos ir kitų tautų senajame folkloro sluoksnyje. Analizuodama atskirus sutartinės "Buvo dūda Vilniuj" komponentus - ritmiką, melodiką ir pan., autorė naudojasi sinchroniniu bei diachroniniu metodais, t.y. lyginimui pasitelkia įvairių tautų panašaus "amžiaus" pavyzdžius bei pavyzdžius, atspindinčius pradinį muzikinį mąstymą (tai kolektyviniai darbai, palydimi įvairių garsažodžių, mažamečių vaikų, piemenų kūryba ir pan). Istorinis tipologinis lyginimas atskleidžia įvairių tautų bei laikmečių folklorui būdingus tam tikrus universalius dėsningumus. Jie leidžia tyrinėjamųjų sutartinių nelaikyti itin naujoviškomis, susiformavusiomis tik pastarojo šimtmečio pradžioje, o daug senesniais kolektyvinės kūrybos kūriniais, išsaugojusiais daugelį minėtų archaiškų bruožų. Vienas jų - apatinio balso burdonas, iki šiol laikytas visiškai nebūdingu lietuvių daugiabalsumui. Kol kas sunku nusakyti jo kilmę.Tai galėtų būti dūdmaišio vamzdžio skambėjimo mėgdžiojimas (tai liudytų ypač didelį šio instrumento populiarumą tam tikru laikotarpiu), styginių instrumentų "bosavimo" imitavimas ar kito kokio ūžiančio garso (pvz., girnų) vaizdavimas balsu. Galimos ir kitokios burdono atsiradimo versijos (pvz., kaimynų latvių, turinčių gilią burdoninio dainavimo tradiciją, įtaka). Į šį klausimą kol kas taip ir lieka neatsakyta, - tai skatina tolesnius šio reiškinio tyrinėjimus tarptautiniu mastu. [Iš leidinio]

ENThe author draws attention to the original group of "Buvo dūda Vilniuj" sutartinės which has not been analyzed in detail yet. Until now (together with some other sutartinės of this type) they have been homogeneously conceded as sutartinės of less value as compared with the "real" sutartinės doubles, trebles and those of four lines. The author tries to look at these "modern" sutartinės noticing at the same time an old distinguishing feature of the archaic folklore, both - vocal and instrumental - chanting the sounds of indefinite pitch, syllability, using different rhythmic formulas in different parts, ostinato form, etc. These specific features can be recognised in the archaic folklore of other nations as well. The author uses synchronic and diachronic methods in the analysis of separate components (rhythmic, melodies etc.) of sutartinė "Buvo dūda Vilniuj". This type of sutartinė is compared with the examples of the same age and examples based on reflection of very rudiment way of musical thinking (it could be a collective work accompanied by different onomatopoetic words, pieces created by little children or shepherds, cowboys etc.) The historical typological comparison discloses some certain universal rules, which were similar in various cultures and in different eras. Some researchers consider that these sutartinėsavz modern, i. e., date from the beginning of this century. However, in some cases there are a lot of hidden archaic elements, which could pre-date them to this time. This phenomenon could be considered as a type of collective sutartinės, which had existed among the other vocal and instrumental sutartinės. If those were performed by the musicians and singers who had skills, the collective sutartinės involved much bigger number of participants. It was like a specific vocal game for participants of different age groups that were performing different parts.The lowest part of "Buvo dūda Vilniuj" sutartinės denies the belief that there was no bourdon in Lithuania. But in reality its origin has not been proved. It could be an imitation of the drone of the bag-pipe (which would testify, that it used to be a very popular instrument in Lithuania), or imitation of the low bass of the string instruments or any other blustering sound (e. g. millstone). Of course, there could be some other interpretations of the "Lithuanian bourdon", which would induce further investigations on this topic, of wide interest internationally. [From the publication]

ISSN:
1392-9313
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/84294
Updated:
2020-04-17 21:53:41
Metrics:
Views: 78    Downloads: 1
Export: