Submorfeminė daryba lietuvių neologijoje: leksinių kontaminantų formavimosi dėsningumai

LTStraipsnyje nagrinėjami leksinių kontaminantų – žodžių, sudarytų nemorfemiškai jungiant bent du žodžius – formavimosi dėsningumai lietuvių kalboje. Nors tradiciniu požiūriu kontaminantai (maišiniai) dariniais nelaikomi, remiantis tyrimo metu suformuluotais fonetiniais kontaminantų formavimosi dėsningumais, siūloma kontaminantus laikyti sistemiškai motyvuotais vienetais, galimais įtraukti į bendrą žodžių darybos sistemą. Tyrimo tikslas – struktūriniu požiūriu išnagrinėti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne užfiksuotus leksinius kontaminantus ir nustatyti fonetinius jų formavimosi dėsningumus. Tyrimo metu nustatyta, kad kontaminantai dažniausiai formuojami dviem būdais: sanklotos (kai grafemos sutampa) ir suvedimo (kai dėmenys jungiami be grafinės ir fonetinės sanklotos). Kontaminantų formavimosi motyvacija – panašumas į žodį prototipą (antrąjį kontaminanto dėmenį), nulemiantį kontaminanto skiemenų skaičių, kirčiavimo paradigmą, skiemenų struktūrą. Pastebėta ir lūžio taško – ribos, kurioje nemorfemiškai jungiami du dėmenys, – dėsningumų: pirmasis dėmuo dažniausiai lūžta prieš kirčiuotą antrojo dėmens skiemenį. Atsižvelgiant į skiemens ribas, pirmasis pradinis žodis dažniausiai lūžta ties prataro ir branduolio riba, antrasis – ties skiemens riba. Ties branduolio–ištaro riba lūžio taškas įvyksta itin retai, nes ši skiemens dalis sudaro rimą, reikšmingą žodžio skambesiui ir atpažinimui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kontaminantų formavimasis, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningas, paremtas lietuvių kalbos fonotaktiniais dėsningumais ir siekiu išlaikyti žodžio atpažįstamumą.Taigi, nors kontaminantai neturi tradicinei žodžių darybai būdingų bruožų, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningi, todėl svarstytini kaip integrali žodžių darybos sistemos dalis. Raktažodžiai: leksinė kontaminacija, kontaminantai, žodžių daryba, TRACE modelis.

ENThe article examines the formation patterns of lexical blends—words created by non-morphemically combining at least two words—in the Lithuanian language. Although traditionally blends are not considered derivational formations, the phonetic regularities identified in this study suggest that blends are systematically motivated units that may be integrated into the general word-formation system. The aim of the study is to struc turally analyze lexical blends recorded in the Database of Lithuanian Neologisms and to determine the phonetic regularities that govern their formation. The study reveals that blends are typically formed in two ways: through overlap (when phonemes from both source words coincide) and through concatenation (when the components are joined without phonemic overlap). The formation of blends is motivated by similarity to a prototype word— most often the second component—which determines the syllable count, stress pattern, and syllable structure of the blend. Regularities in breakpoint placement—the non-morphemic boundary where the two source words are joined—were also identified: the first source word most frequently breaks at the onset–nucleus boundary, while the second breaks at the syllable boundary. These findings suggest that blends are formed in accordance with Lithu anian phonotactic constraints and with the aim of preserving recognizability. Breakpoints at the nucleus–coda boundary are avoided, as the nucleus and coda form the rhyme, which is crucial to a word’s sound and recogniz ability. Thus, although lexical blends lack the morphemic structure typical of traditional word-formation, the study demonstrates that they follow consistent phonetic patterns and should therefore be considered a potential part of the word-formation system. Keywords: lexical blending, lexical blends, word formation, the TRACE model of speech.

• Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara. Kalba ir kontekstai 2018, 8 (1), 60-70.
• Lexical blends in the Lithuanian language: the case of the Database of Lithuanian Neologisms. Buletin ?tiin?ific - Universitatea de Nord din Baia Mare. Seria A, Fascicula filologie 2021, 30, 17-34.
• Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 122 p.
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu). Vilnius, 2022. 246 p.
• Lietuvių kalbos skiemuo: dėmenų hierarchija ir skiemens svoris. Respectus philologicus 2022, 42 (47), 37-51.
• Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. Acta linguistica Lithuanica 2014, 71, 246-264.
• Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai. Acta linguistica Lithuanica 2020, 82, 34-51.
• Structural features of Lithuanian blends. Studia Filologiczne Uniwersytetu Jana Kochanowskiego 2023, 36, 369-386.
• Žodžių darybos ribos. Nauji pamąstymai apie senus dalykus. Lietuvių kalba 2020, 15, 1 pdf (7 p.).
• Žodžių darybos teorija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.
• Žodžių darymas su atskalomis lietuvių kalboje. Acta linguistica Lithuanica 2023, 89, 93-122.