Socialinio verslo poveikių vertinimo patirtys Lietuvoje socialinių verslinink(i)ų požiūriu
LTStraipsniu siekiama atsakyti į tyrimo klausimus, kaip socialinio verslo atstovės (-ai) Lietuvoje vertina savo socialinio verslo poveikius ir kokias metodikas taiko juos vertindami ir / ar matuodami. Interviu su 20 socialinių verslininkių (-ų) duomenų analizės rezultatai rodo, kad socialinės (-iai) verslininkės (-ai) dar tik pradeda matuoti savo verslo poveikius (impact) ir juos tapatina su produktais (outputs) ar rezultatais (outcomes) – tą gali suponuoti ir kai kurios viešai prieinamos ar finansuotojų naudojamos poveikių vertinimo metodikos. Nors socialinės (-iai) verslininkės (-ai) pripažįsta, jog iš jų tikimasi poveikių vertinimo, kiekybiniu požiūriu išskiria daugiau priežasčių to nedaryti nei daryti. Poveikių vertinimo vektoriai kur kas išsamiau atsiskleidžia vidinių suinteresuotųjų (paslaugų klientų, darbuotojų) atžvilgiu; išorinių suinteresuotųjų (bendruomenės, visuomenės) atžvilgiu jų sampratos gana fragmentiškos. Pažymėtina, kad nors kai kurios (-ie) socialinės (-iai) verslininkės (-ai) supranta poreikį vertinti savo veiklą monetarine išraiška, tačiau to nedaro. Socialinio verslo atstovės (-ai) taip pat dar nevertina savo veiklos poveikių iš kompleksinės, apimančios socialinę, aplinkosaugos, kultūros ir ekonominę dimensijas, poveikių vertinimo perspektyvos. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis, kaip stiprinti socialinių verslinink(i)ų gebėjimus vertinti teigiamus socialinio verslo poveikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poveikis; Poveikis, poveikių vertinimas; Poveikių vertinimas; Socialinis (-ė) verslininkas (-ė); Socialinis verslas; Impact; Impact evaluation; Social business; Social entrepreneurs.
ENThis paper raises research questions on how social business representatives assess the impact of their social businesses and what methods they use to evaluate or measure it. The findings of data analysis of the interviews with 20 social entrepreneurs in Lithuania indicate that social entrepreneurs just begin to measure impact and do not always distinguish it from outcomes and outputs. This can also be influenced by impact measurement methods/tools, which are publicly available for social entrepreneurs or provided by funding organizations. Social entrepreneurs acknowledge that they must create and evaluate this impact, but research findings indicate that they distinguish more reasons not to do that. Impact evaluation is more explicitly revealed when discussing internal (consumers, employees) rather than external stakeholders. Some social entrepreneurs understand the need to evaluate their activities in monetary terms, but they do not do it, which is explained by the early development stage of social businesses in Lithuania. Moreover, social entrepreneurs do not have experience in measuring impact from a multidimensional perspective, i.e., including the social, environmental, cultural, and economic dimensions, and it seems that the necessity of doing this has not come to their awareness yet. The article is concluded with recommendations for strengthening social entrepreneurs’ capabilities in impact evaluation. [From the publication]
- Between "de jure" and "de facto": embedding Western concepts of social entrepreneurship in Post-Socialist reality / Philipp Erpf, Eglė Butkevičienė, Raminta Pučėtaitė. Journal of social entrepreneurship. 2020, April, 1 pdf (28 p.).
- Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys / Ieva Adomaitytė-Subačienė, Agnė Girkontaitė, Donata Petružytė, Eglė Šumskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 21, p. 8-25.
- Socialinio verslo iššūkiai Lietuvoje / Rasa Bartkutė, Vitalija Skėruvienė. Regional formation and development studies. 2022, Nr. 1 (36), p. 22-34.
- Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai / Laura Ramaškienė, Eglė Šumskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 21, p. 66-85.
