Tautinio apsisprendimo situacija Klaipėdos mieste: socialiniai ir nacionaliniai aspektai (XX a. antroji pusė - XXI a. pradžia)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Lenkų kalba / Polish
Title:
Tautinio apsisprendimo situacija Klaipėdos mieste: socialiniai ir nacionaliniai aspektai (XX a. antroji pusė - XXI a. pradžia)
Alternative Title:
Sytuacja samookreślenia tożsamości narodowej w mieście Kłajpeda: aspekty społeczne i narodowościowe (druga połowa XX w.-początek XXI w.)
In the Book:
Pamięć i historia : (Olsztyn, Kaliningrad, Kłajpeda) / pod red. nauk. Tomasza Chrzanowskiego. Olsztyn: Towarzystwo Naukowe, 2009. P. 84-95, 96-107. (Rozprawy i materiały ośrodka badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego w Olsztynie ; 249)
Keywords:
LT
20 amžius; Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Lietuva (Lithuania); Daugiakultūriškumas / Multiculturalism; Socialinės kultūrinės grupės / Sociocultural groups; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity.
Summary / Abstract:

LTŠiais laikais nieko nestebina dažnas žmonių kėlimasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Laisva erdvė ieškoti skalsesnės duonos visoje Europos Sąjungos teritorijoje tapo realybe XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje. Tokia situacija yra nauja visų šalių - ES naujokių iš suirusios Sovietų Sąjungos ir kitų Rytų Europos kraštų piliečiams. Išnykus valstybių sienoms masiniu reiškiniu tapo emigracijos procesas su visomis su tuo susijusiomis ekonominėmis ir socialinėmis naujosios gyvensenos pasekmėmis. Dalis migrantų lengvai integruojasi naujojoje vietoje, mokosi vietinių kalbų, siekia susipažinti su naujosios Tėvynės kultūros paveldu, gyvensenos ypatumais. Kita vertus, daugumai jų iškyla ir sudėtinga nostalgijos gimtajam kraštui problema. Šiame procese yra ypač svarbus kiekvieno asmens tautinio apsisprendimo aspektas, tampriai susijęs ir su jo pasaulėžiūros bei kultūrinės patirties orientacijomis. Galime išskirti tris pagrindinius tautinio apsisprendimo variantus, žinomus tiek ankstesniais istoriniais laikais, tiek ir šiuo metu. Pirmuoju atveju žmogus aiškiai pasiryžta išsaugoti savo gimtosios šalies, kalbos ir kultūrinės patirties identitetą. Antruoju atveju jis palaipsniui ir sąmoningai perima vietinės kultūros tradicijas ir stengiasi sutapatinti save su naujosios savo Tėvynės identitetu. Trečiuoju atveju jis atsisako tiek savo gimtosios, tiek ir naujosios kultūros apraiškų tęstinumo ir lieka neutralioje, kosmopolitinėje identiteto erdvėje. Skirtingų kultūrinių, religinių ar tautinių tapatybių atstovai tarpusavyje bendrauja taip pat labai įvairiai. Jie gali dalintis savo kultūrine patirtimi, atsiriboti vienas nuo kito ar net atvirai rodyti priešiškumą kitoms kultūroms, kitiems identitetams. Tarpusavio supratimas, abipusė tolerancija dažnu atveju nėra kasdienis skirtingų kultūrinių tapatybių žmonių bendravimo atributas. [Iš straipsnio, p. 84]Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Etninė sudėtis; Klaipėda; Lenkų bendruomenė; Tapatumas; Tautinė savimonė; Tautinė sudėtis; Tautinė tapatybė; Tautinės mažumos; Ethnic structure; Identity; Klaipėda; Multiculturalism; National Minority; National identity; Polish community.

ISBN:
9788360839324
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81910
Updated:
2020-04-18 07:38:19
Metrics:
Views: 18    Downloads: 2
Export: