Regioninės tapatybės apsisprendimo trajektorijos Klaipėdos tautinių mažumų gretose : lenkų atvejis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Regioninės tapatybės apsisprendimo trajektorijos Klaipėdos tautinių mažumų gretose: lenkų atvejis
Alternative Title:
Regional identity self-determination trajectories for Klaipeda national minorities: Polish case
In the Journal:
Logos (Vilnius). 2012, 73, p. 122-131
Keywords:
LT
Apsisprendimas; Lenkai Klaipėdoje; Regioninė tapatybė; Tautinė tapatybė; Tautinės mažumos.
EN
National identity; National minorities; Poles in Klaipeda; Poles in Klaipėda; Regional identity; Self-determination.
Summary / Abstract:

LTBaigiantis Antrajam pasauliniam karui, Klaipėdos mieste ir krašte iš esmės pasikeitė gyventojų sudėtis. Tuometinės valdžios viliojami atstatyti uostą ir kitas industrijos įmones į sugriautą ir ištuštėjusią Klaipėdą 1950-1960 m. ir vėliau vyko tiek kitų mūsų krašto etninių regionų lietuviai, tiek ir kitataučiai. To meto spauda liudija, kad Klaipėdą pokario metu atstatinėjo 70-ies tautybių atstovai. Daug jų pačių, jų vaikų ir anūkų čia pasiliko ir visam savo gyvenimui. Kokia yra tautinė Klaipėdos gyventojų sudėtis XXI a. pirmaisiais daugiakultūrišdešimtmečiais? Juk dabar čia yra oficialiai įregistruotos lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, latvių, vokiečių, žydų, totorių, azerbaidžaniečių ir armėnų tautinių mažumų organizacijos. Ar išlaiko savo tautinio identiteto šaknis tuometiniai ir vėlesni persikėlėliai, jų vaikai, anūkai? Kokios pastebimos tautinio identiteto tarpusavio įtakų ir pokyčių tendencijos šiame regione? Kai kurie šių tyrimų rezultatai (lenkų atvejis) pateikiami šiame straipsnyje. [Iš leidinio]

ENAt the end of the Second World War general well known social changes occurred in the city of Klaipeda and in the entire Klaipeda region. With the project of rebuilding Klaipeda harbour and the sea industries, various nationalities moved to this almost completely destroyed and empty city. Local state administrations tempted industrial workers with promises of living flats, salaries and good social guaranties for families in 1950’s and 1960’s. Hence, a multicultural society (more or less 70 national groups) was created in Klaipeda. Many of those people, their children and grandchildren live there still. What is the national identity situation in Klaipeda at present? We know of officially registered Polish, Russian, Ukrainian, Belarusian, Latvian, Tartar, Jewish, German, Armenian and Azerbaijan national minorities in Klaipeda right now. In the first decade of the 21st c. are they ready to preserve the roots of their national identity, their language, religious and family traditions? What about their new generations? What problems, self- influences, and cases of culture assimilation are known in this field here during Soviet times and presently? Results of such investigations (the Polish case) are presented in this article. [From the publication]

ISSN:
0868-7692
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45584
Updated:
2020-07-28 20:26:16
Metrics:
Views: 78    Downloads: 4
Export: