Fortified settlements in the Eastern Baltic: from earlier research to new interpretations
LTĮtvirtintų gyvenviečių tyrinėjimai Rytų Baltijos regione prasidėjo XIX a. pabaigoje. Jų metu nustatyta pagrindinė šių gyvenviečių paplitimo teritorija, vėlyvojo žalvario ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpių principinė chronologija ir jų esminis kultūrinis ir ekonominis pobūdis, t. y. nedidelis metalinių dirbinių kiekis (nors jų gamyba buvo plačiai paplitusi), gausūs kaulo ir rago dirbiniai, menka žemdirbystės, tačiau didelė gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos reikšmė bei kapinynų šalia gyvenviečių nebuvimas. Buvo manoma, kad pagrindinė įtvirtintų gyvenviečių įrengimo priežastis buvo poreikis apsiginti, o apsiginti reikėjo nuo 1) išorės pavojų arba 2) visuomenėje kilus įtampai, t. y. dėl socioekonominio nelygiateisiškumo. Etninė žmonių, gyvenusių šiose gyvenvietėse, kilmė (skirtumai) nebuvo laikoma įtvirtinimų statybos priežastimi, daugiausia dėl vyravusios etninės paradigmos, vadovaujantis kuria buvo manoma, kad visi svarbiausi etninio formavimosi procesai rytinėje Baltijos regiono dalyje buvo pasibaigę iki įtvirtintų gyvenviečių įrengimo pradžios. Visgi šiame straipsnyje kvestionuojamas numanomas kultūrinis ir etninis tęstinumas, kaip pagrindinis raidos pereinamuoju laikotarpiu iš vėlyvojo neolito į (vėlyvąjį) žalvario amžių būdas. Be to, straipsnyje teigiama, kad nauja materialinė kultūra, susiformavusi vėlyvajame žalvario amžiuje, įskaitant ir įtvirtintas gyvenvietes, ir joms būdingus dirbinių rinkinius, bent jos dalis, buvo sukurta naujų gyventojų, kurie keliomis bangomis atvyko iš Rytų Europos miškų juostos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė interpretacija; Rytų Baltija; Įtvirtintos gyvenvietės; Žalvario amžius; Bronze Age; East Baltic; Ethnic interpretation; Fortified settlements.
ENA brief history of research and earlier interpretations of fortified settlements east of the Baltic Sea are provided in the first part of the article. The earlier research has resulted in the identification of the main area of the distribution of fortified settlements, the main chronology in the Late Bronze and Pre-Roman Iron Ages, and their general cultural and economic character. It has been thought that the need for protection – either because of outside danger or social tensions in society – was the main reason for the foundation of fortified sites. The second part of the article adds a new possibility of interpreting the phenomenon of fortified settlements, proceeding from ethnogenesis of the Finnic and Baltic peoples. It is argued that new material culture forms that took shape in the Late Bronze Age – including fortified settlements and find assemblages characteristic of them – derived at least partly from a new population arriving in several waves from the East-European Forest Belt. [From the publication]
- Bronze Age bone artefacts from Narkūnai, Nevieriškė and Kereliai fortified settlements. Raw materials and manufacturing technology / Heide Luik, Liina Maldre. Archaeologia Lituana. 2007, t. 8, p. 5-39.
- Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: teorinės prielaidos ir tyrimų rezultatai / Andra Simniškytė. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 255-287.
- Lietuvos archeologija. T. 2, Ankstyvasis metalų laikotarpis / Algirdas Girininkas ; redaktorių kolegija. Klaipėda : [Klaipėdos universiteto leidykla], 2013. 299 p.
- Lietuvos neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio chronologija naujų radiometrinių datų šviesoje / Gytis Piličiauskas. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 11-52.
- Material culture and the East Baltic Bronze Age society / Algimantas Merkevičius. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 39-52.
- Material evidence from Lithuanian "piliakalniai"- earthworks investigated by Ludwik Krzywicki in keeping of the State Archaeological Museum in Warsaw / Grażyna Iwanowska. Archaeologia Lituana. 2009, t. 10, p. 115-135.
- Narkūnų piliakalnių ir papėdės gyvenvietės keramika: elgsenos atspindžiai / Vytenis Podėnas, Agnė Čivilytė, Aleksiejus Luchtanas. Lietuvos archeologija. 2016, t. 42, p. 191-241.
- Old and Middle Iron age settlements and hillforts / Rokas Vengalis. Hundred years of archaeological discoveries in Lithuania / edited by Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016. P. 160-181.
- Piliakalnių tyrinėjimų kryptys Lietuvoje 1962–1987 metais / Gintautas Zabiela. Archaeologia Lituana. 2008, t. 9, p. 66-74.
- Žmogus ir metalas priešistorėje: žvilgančios bronzos trauka / Agnė Čivilytė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2014. 271 p.
