Senųjų knygos nuosavybės ženklų tipologija

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Senųjų knygos nuosavybės ženklų tipologija
Alternative Title:
Typology of old book ownership marks
In the Journal:
Knygotyra. 2004, t. 43, p. 50-57
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Knygos nuosavybės ženklai; Knygos įrašai; Tipologija.
Summary / Abstract:

LTKnygos ženklų klasifikavimo metodika ir teorija Lietuvos knygotyrininkų darbuose plačiau nenagrinėta. Pasaulinėje praktikoje knygos nuosavybės ženklų tyrinėjimai apima visą knygos ženklų pasaulį, atsiribojama tik nuo marginalijų.Formaliuosius kriterijus pabrėžiantis knygos nuosavybės ženklų skirstymas yra suprantamas ir patogus, tačiau ne visuomet atspindi ženklų įvairovę, nulemtą tam tikros epochos knygos kultūros. Daugelis jų, ypač rankraštiniai įrašai ir piešiniai, nuosavybę liudija netiesiogiai ir yra artimi prie marginalijų priskiriamiems knygos ženklams. Straipsnyje aptariami rankraštiniai knygų nuosavybės ženklai: dedikacijos, donaciniai įrašai, moto, personifikacijos, užkeikimai, autografai. Tipologizuojant XVI–XVIII amžių knygos nuosavybės ženklus atkreiptinas dėmesys į jų chronologiją, atskirus elementus ir formuliaro kaitą, jų sąryšį su paleografija ir heraldika. Svarbi nuosavybės įrašų kaita kalbiniu požiūriu. Įsigalėjus XVIII amžiaus viešajame gyvenime lenkų kalbai, knygose toliau pasirašinėjama lotyniškai, vokiškai, prancūziškai ir lietuviškai. Šis įvairiakalbis formuliaras ypač įdomus asmens ir socialinės grupės identiteto kaitos kontekste. Dažniausiai rankraštiniai įrašai aptinkama knygų viduje, tačiau jų gali būti ir kitose knygų vietose.Taigi, aptariant ženklų įvairovę, svarbūs ir formalūs požymiai, leidžiantys juos klasifikuoti pagal radimo vietą ir net funkcijas.Straipsnyje minimi ir kiti knygos nuosavybės ženklai – lipdės ir inkatenacija. Apskritai XVI–XVIII amžių Lietuvos knygos ženklai atspindi europietiškąją ir lotyniškąją rašto ir knygos kultūrą, kurios sklaidą reikėtų tirti kompleksiškai.

ENThe methodology and theory of classifying bookplates has not been widely examined in the works of Lithuanian book researchers. The division of bookplates of the book, which outlines the formal criteria, is understandable and practical, however it doesn’t always reflect the variety of plates, that was determined by the book culture of a particular period. The ownership of many of them, especially the manuscript records and drawings, are attested to indirectly and are similar to the book markers attributed to marginalia. This article discusses the manuscript bookplates. In making a typology of book ownership markers of the 16th-18th centuries, attention is focused on their chronology, individual elements and change of structure, and their link with palaeography and heraldry. With the entrenchment of Polish in public life in the 18th century, books were also signed in Latin, German, French and Lithuanian. This multi-language formula is particularly interesting in the context of a change of a person’s and social group’s identity. Most often the manuscript records are met in the middle of the books; however they can be in other parts of the books. Thus, in discussing the variety of plates, there are important and formal traits, which allow one to classify them according to their finding place and even functions. The article mentions other bookplates, such as markers that are glued on. In general, book markers from Lithuania during the 16th-18th centuries reflect a European and Latin writing and book culture, which should be researched in greater depth.

ISSN:
0204-2061; 2345-0053
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7468
Updated:
2018-12-17 11:20:38
Metrics:
Views: 40    Downloads: 4
Export: