Po devyniolikos metų. Žvilgsnis į Lenkijos lietuvių jaunimo etninio ir pilietinio tapatumo kaitą

LTStraipsnis paremtas 2005 ir 2024 metais Punsko apylinkėse atliktų lauko tyrimų duomenimis. Analizuojant ta pačia metodika Punsko licėjuje surinktus duomenis, siekiama nustatyti jaunų Lenkijos lietuvių etninio ir pilietinio tapatumo sąveikos kaitą ir atsakyti į klausimą, ar šiam procesui turėjo įtakos sparčiai kintančios skaitmeninių komunikacijos priemonių galimybės ir jų nulemta socialinės erdvės plėtra. Palyginus dviejų tyrimų duomenis, esminių jaunimo etninio ir pilietinio tapatumo pokyčių nefiksuota. Būdami lojaliais Lenkijos piliečiais Punsko ir jo apylinkių lietuviai išlaiko etninio tapatumo prioritetus. Atlikus tyrimą galima teigti, kad silpnėjančias lietuvių kalbos pozicijas kompensuoja intensyvi lietuvių kultūrinė veikla, sportas, šventės bei fiziniai ryšiai su Lietuva. Šie procesai formuoja specifinį lokalinį tapatumą, pagrįstą intensyvia lietuvių etnine ir kultūrine savimone. Raktažodžiai: Lenkijos lietuviai, Lietuva, etninis tapatumas, pilietinis tapatumas, jaunimas.

ENThe article is based on the data of the questionnaire and fieldwork conducted in the vicinity of Punsk in 2005 and 2024. By comparing the data obtained from the graduates of Punsk Lyceum using the same methodology, the aim was to compare the change in the interaction of ethnic and civic identities of young Polish Lithuanians, answering the question of whether this process was influenced by the rapidly changing possibilities of digital communication tools. To achieve this goal, the following tasks were set: (1) to reveal the change in the interaction between the ethnic origin of the young people and the language used, (2) to analyse the change in respondents’ attitude towards the calendar holidays celebrated, (3) to reveal the change in the interactions between sports and civic identity, (4) to review the change in respondents’ physical connection with Lithuania (time spent in this country), and (5) to reveal the change in respondents’ expected connections with Lithuania. For the purposes of the research, a special questionnaire was used, which was filled out mostly by the graduates of Punsk Lyceum (43 respondents in 2005 and 28 respondents in 2024). Since the survey sample is not representative (it included only part of young people), the aim of both instances of fieldwork was to combine qualitative and quantitative methods – questionnaires, semi-structured interviews, and observation, using both online and written sources, as well as research by other authors.The presented comparative analysis shows that despite the nineteen years of cultural and political changes and the radical impact of rapidly changing digital communication tools, the ethnic identity of young Lithuanians in Poland changed little. The study suggests that the weakening position of the Lithuanian language is compensated by the intensity of Lithuanian cultural activities, sports, festivals and holidays, and physical connections with Lithuania, which have no analogues in Lithuania. These processes form a specific local identity based on extremely strong Lithuanian self-consciousness; on the other hand, emphasising the Lithuanian ethnic identity, young people remain loyal citizens of the Republic of Poland. Keywords: Lithuanians in Poland, Lithuania, ethnic identity, civic identity, youth.

• Draugai ir draugystė daugiakultūrėje aplinkoje. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 222-292, 319-324.
• Etniškumas ir pilietybė paribyje: Punsko ir Šalčininkų atvejai. Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2014. P. 87-100.
• Etniškumo respektavimas šeimoje ir visuomenėje. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai. Punskas: Aušra, 2006. P. 28-62.
• Jaunimo iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai. Vilnius : LII leidykla, 2007. P. 65-116.
• Kultūros transmisijos problema Punsko apylinkėse. Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. P. 87-95.
• Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 m.. Vilnius, 2002. 182 lap.
• Lenkijos lietuvių jaunimas: etninio ir pilietinio tapatumo raiška. Lituanistica 2008, 2, 55-68.
• "Lietuviškas" laisvalaikis ir šventės: lietuvių etninės kultūrinės erdvės formavimo bruožai Vilniaus ir Punsko-Seinų kraštuose. Lituanistica 2019, 2, 140-156.
• Lietuviškosios tapatybės ženklai: etnografinis tyrimas Punske ir Seinuose. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai. Punskas: Aušra, 2006. P. 63-77.
• Merkinės apylinkės: kultūrų sąveika ir turizmas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2002, 21, 263-286.
• Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai.. Etniškumo studijos 2014, 2, 89-106.
• Paribio konstravimas: identitetas, teritorija, pilietybė. Terra Jatwezenorum 2022, 14, 2, 215-230, 382-383, 394.
• Priverstinis Lietuvos-Lenkijos pasienio gyventojų iškeldinimas 1941 ir 1946 metais. Lituanistica 2023, 3, 195-224.
• Punsko ir Seinų krašto lietuvių Kūčios etnokultūriniame kontekste. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai. Punskas: Aušra, 2006. P. 169-192.
• Punsko krašto jaunimo etninio ir nacionalinio identiteto konstravimas. Terra Jatwezenorum 2015, 7, 458-468, 556, 579-580.
• Punsko lietuvių etninis ir nacionalinis tapatumas. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai. Punskas: Aušra, 2006. P. 10-27.
• Punsko lietuvių kultūros namai, 1956-2016. Punskas : Aušra, 2016. 478 p. + 1 kompakt. diskas.