Miestelių gyventojai renka valdžią (XX a. 2 deš. pabaiga - 3 deš. pradžia): tarp galimybių ir lūkesčių

LTStraipsnyje aptariami Vasario 16-osios Lietuvos vietos savivaldos pradžios procesai, apėmę ir Lietuvos miestelius, kurie dažnai tapdavo rinkiminių peripetijų centrais. Juose kūrėsi valsčių vietos savivaldos struktūros, užtikrinusios valsčiaus gyventojų socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo stabilumą ir tęstinumą. Miestelėnai tapo betarpiškais rinkimų procesų dalyviais ir vykstančių rinkiminių batalijų liudininkais. Skirtingos, o vėliau tobulinamos rinkiminės praktikos tiesiogiai įtraukė didžiąją dalį miestelėnų, „greituoju būdu“ įsisavinusių politinės saviraiškos pradžiamokslį. Aptariamas ir išrinktųjų miestelėnų tapimas valsčių savivaldos elitu bei šio proceso komplikuotumas. Reikšminiai žodžiai: vietos savivalda; valsčius; miesteliai; 1919 m. Savivaldybių įstatymas; Lietuva 1918–1940 m.

ENThe article discusses the processes of the outset of the local governance in the First Republic of Lithuania which extended to small Lithuanian towns and frequently became the epicenter of election commotions. It was the smaller towns where local governance structures of volosts were established. They ensured stability and continuity of the social, economic and cultural life of volost residents. Small-town residents became immediate participants of election processes and witnesses of the ongoing election clashes. Election practices initially differed, yet, later on they were improved. They involved the lion’s share of small-town residents who had to ‘fast-track’ learn the basic practices of the political self-expression routine. The article also investigates how the elected town residents would become the elite of the volost governance and considers whether this was a highly complex process. Keywords: local governance; volost; small towns; Law on Municipalities of 1919; Lithuania in 1918–1940.

• Babtai. Vilnius : Versmė, 2017. 1570 p.
• Dokumentai apie Tauragnų valsčiaus komiteto rinkimus 1918 metais.. Tauragnai. Vilnius: Versmė, 2005. P. 260-269.
• Gruzdžių savivaldybė 1918-1940 metais. Gruzdžiai. D. 1. Vilnius: Versmė, 2009. P. 467-510.
• Iš Laukuvos valsčiaus savivaldybės 1918-1940 metų istorijos. Laukuva. D. 1. Vilnius: Versmė, 2005. P. 279-299.
• Joniškėlio valsčiaus savivaldybė 1920-1940 metais. Joniškėlis. Vilnius: Akstis, 2007. P. 214-253.
• Kauno vokiečiai miesto taryboje 1918–1934 metais. Kauno istorijos metraštis 2007, 8, 155-172.
• Lietuviškasis lūžis: kalbų varžybos Kauno savivaldybėje 1918-1928 metais. Darbai ir dienos 2003, 34, 33-47.
• Lietuvos administracinio-teritorinio padalijimo kaitos bruožai 1918–1940 m. (Panevėžio apskrities atvejų analizė). Istorija 2014, 96, 20-37.
• Lietuvos istorija. T. 10, d. 1. Nepriklausomybė (1918-1940 m.). Vilnius : Baltos lankos, 2013. 634 p.
• Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918-1920 m.. Šiauliai : VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 284 p.
• Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. Kaunas : Technologija, 2002. 277 p.
• Papilės valsčiaus savivaldybė 1918-1940 metais.. Papilė. D. 1. Vilnius: Versmė, 2004. P. 395-422.
• Rinkimų kampanijos į Kauno miesto savivaldybę (1918-1934). Kauno istorijos metraštis 2000, 2, 112-120.
• Salako valsčiaus savivaldos raida 1919-1940 metais. Salako kraštas. Vilnius: Versmė, 2012. P. 112-185.
• Sasnava: kraštas ir žmonės. Marijampolė : Piko valanda, 2005. 438 p.
• Seredžiaus valsčiaus savivaldybė 1918-1940 metais. Seredžius. Vilnius: Versmė, 2003. p. 158-181.
• Steigiamasis Seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920-1922 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 151 p.
• Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918-1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos. Kaišiadorys : Kaišiadorių muziejus, 2019. 815 p.
• Užpaliai. Vilnius : Versmė, 2013. 2 d. (1154, 1155-2369 p.).
• Viduklė. Kaunas : Naujasis lankas, 2002. 1134 p. Asmenvardžių rodyklė (48 p.).