Rinkimų kampanijos į Kauno miesto savivaldybę (1918-1934)

LT1923 metų gyventojų surašymo duornenimis lietuvių Kaune gyveno 59%, žydų – 27%, lenkų – 4,5%, vokiečių – 3,5%, rusų – 3,2%. Nors savivaldybėms lyg ir priklausytų užsiiminėti labiau ūkine veikla, tačiau rinkimų kampanijose išryškėja įvairių judėjimų požiūriai į tautinius klausimus. Straipsnyje atskleidžiama tautinių grupių kova renkant Kauno miesto savivaldybę, miesto Tarybos sudėties kitimas ir lietuvių įsitvirtinimas Taryboje. Rinkimuose į Kauno miesto Tarybą kaip niekur kitur aktyviai vyko ne tik politinė, bet ir tautinė kova dėl vietų. Visi judėjimai, politinės partijos, išskyrus socialdemokratus ir komunistus, rinkimuose balotiravosi pirmiausia tautiniu pagrindu. Palyginus rinkimų rezultatus matyti, kad mažiausiai savivaldybėje svyravo žydų, vokiečių ir rusų procentas. Šių tautybių Kauno gyventojai buvo beveik proporcingai atstovaujami miesto Taryboje. Lenkų procentas 1918–1924 m. gerokai viršijo lenkų gyventojų procentą, o lietuvių procentas iki 1931 m. buvo daug mažesnis už lietuvių gyventojų procentą. Lietuviai daug vangiau dalyvavo savivaldybių rinkimuose, negu gerai susiorganizavę lenkai, žydai, rusai ar vokiečiai, ir neįveikdavo tautinių mažumų, kurios turėjo stiprias savo bendruomenes, pastovų elektoratą. Nors lietuvių skaičius miesto Taryboje kas kadenciją augo, tačiau demokratiniais būdais jiems nepavyko užimti daugumos vietų. Lietuviai persvarų savivaldybėje įgyja tik į valdžią atėjus tautininkams, pakeitusiems savivaldybių įstatymą.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno miesto Taryba; Kauno miesto savivaldybė; Rinkimai; Savivaldybė; Tautiniai sąrašai; Tautinės mažumos; Election; Elections; Kaunas; Kaunas town's Council; Local administration of Kaunas; Municipality; National minorities; National registers.

ENAccording to data of the census of 1923, the population of Kaunas was 59% Lithuanian, 27% Jewish, 4.5% Polish, 3.5% German, and 3.2% Russian. Although it would seem that municipalities should have been more occupied with economic activities, the positions of various movements on ethnic issues were revealed during election campaigns. This article discloses the struggle of ethnic groups in electing the Kaunas city municipality, as well as the changes in the composition of the City Council and consolidation of Lithuanians therein. In the elections to the Kaunas City Council, a political as well as an ethnic battle for seats took place like nowhere else. All of the movements and political parties - with the exception of the Social Democrats and the Communists - ran for election first and foremost on ethnic grounds. In comparing election results, it can be seen that the Jewish, German and Russian fraction swayed the least in the municipality. Kaunas residents of these nationalities were represented in the City Council almost in proportion. The percentage of Poles from 1918 to 1924 was significantly higher than that of the Polish population, and the percentage of Lithuanians up until 1931 was much lower than that of the Lithuanian population. Lithuanians were much less active in the municipal elections than the well-organized Poles, Jews, Russians and Germans, and were unable to defeat the ethnic minorities, which had their own strong communities and a stable electorate. Even though the number of Lithuanians on the City Council grew with each term, they were unsuccessful in occupying the majority of seats by democratic means. Lithuanians only obtained majority in the municipality when the Nationalists came to power and changed the municipal law.