Lietuviškasis lūžis : kalbų varžybos Kauno savivaldybėje 1918-1928 metais

LTPo Pirmojo pasaulinio karo Kaunas tapo šalies politiniu ir visuomeniniu centru. Dėl tautinių mažumų spaudimo miesto taryboje vartota rusų kalba ir išreikštas griežtas nepritarimas paskelbti lietuvių kalbą valstybine kalba. Lietuviai stengėsi įtvirtinti lietuvių k. miesto taryboje, bet tų pastangų nepakako, nes iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio jie nesudarė taryboje daugumos. Lietuvybės pozicijas administracinėmis priemonėmis bandė stiprinti centrinės valdžios institucijos. Trečiojo dešimtmečio antroje pusėje įvyko persilaužimas: pavyko atsisakyti rusų kalbos ir sustiprinti lietuvių kalbos įtaką. Šį lūžį dalis tautinių mažumų atstovų suvokė kaip natūralų ir jį ramiai priėmė. [versta iš angliškos santraukos]

ENAfter World War I, Kaunas became a political and social centre of the country. Under the pressure of the ethnic minorities, the City Council used the Russian languages and was strongly against Lithuanian as the state language. The Lithuanians in the City Council were trying to establish the use of Lithuanian; however, since they remained in the minority till mid-30ies, their attempts were in vain. The central government was trying to strengthen the position of the Lithuanian language using various administrative means. A breakthrough came in late 30ics when the Russian language was replaced by Lithuanian. Some ethnic minorities accepted the change as natural and did not react against it. [From the publication]