Formaliųjų teisės šaltinių atspindžiai kanonų teisėje: bažnytinių papročių, Šventojo Sosto norminių aktų, jurisprudencijos, viešųjų norminių sutarčių galimybės ir teisės doktrinos analizė

LTStraipsnyje nagrinėjami Romos Katalikų Bažnyčios papročiai, Šventojo Sosto teisminiai ir administraciniai sprendimai, vidinės sutartys, norminiai teisės aktai, autentiškas teisės aiškinimas ir doktrina, siekiant nustatyti jų atitiktį formaliųjų teisės šaltinių kategorijai žvelgiant iš pasaulietinės teisės teorijos perspektyvos. Į analizę sąmoningai neįtraukiama Šventojo Sosto, kaip tarptautinio teisės subjekto, sudaromų konkordatų ir Vatikano Miesto Valstybės teisė: dėmesys sutelkiamas į kanonų teisę kaip vidinę Bažnyčios teisę. Tyrime remiamasi doktrininiu ir hermeneutiniu (teksto, sisteminiu ir teleologiniu) kanonų aiškinimu, taip pat sisteminiu ir lyginamuoju metodais, gretinant kanonų teisės šaltinius su pasaulietinės teisės teorijos nuostatomis. Tyrimas atskleidžia, kad bažnytiniai papročiai (teisiškai patvirtinti bendrąja ar specialiąja tvarka) bei Šventojo Sosto norminiai aktai pasižymi formaliems teisės šaltiniams būdingais požymiais: privalomumu, bendrumu, normatyvumu, viešumu ir hierarchiškumu. Administraciniai ir teisminiai sprendimai įprastai nekuria teisės normų, tačiau esant teisės spragoms įgyja precedentinę (pagalbinę) vertę, kuri lygintina su pasaulietinėje doktrinoje žinomais precedento modeliais. Viešosios norminės sutartys tarp Šventojo Sosto institucijų dėl jų instrumentinės prigimties iš esmės neegzistuoja. Straipsnyje kaip subsidiarus šaltinis parodomas doktrinos vaidmuo, atskleidžiamas struktūrinis kanoninės ir pasaulietinės teisės šaltinių analogiškumas bei skirtumai. Tyrimas padeda geriau suprasti kanonų teisės vidinę logiką ir jos vietą bendrojoje teisės teorijų panoramoje ir gali būti naudingas tiek teisininkams, besidomintiems kanonų teisės šaltiniais, tiek siekiantiesiems geriau suprasti skirtingų teisės sistemų tarpusavio sąsajas ir jų teorinę reikšmę. RAKTAŽODŽIAI: Šventasis Sostas, teisės šaltiniai.

ENThe article examines ecclesiastical customs of the Roman Catholic Church, the judicial and administrative decisions of the Holy See, internal agreements, normative legal acts, authentic interpretation, and legal doctrinal statements, with the aim of determining their conformity to the category of formal sources of law from the perspective of secular legal theory. The analysis deliberately excludes concordats concluded by the Holy See as a subject of international law and the law of the Vatican City State, focusing instead on canon law as the internal law of the Church. The study relies on doctrinal and hermeneutical (textual, systemic, and teleological) interpretation of the canons, as well as systemic and comparative methods, juxtaposing the sources of canon law with the principles of secular legal theory. The research demonstrates that ecclesiastical customs (legally approved either generally or specially) and the normative acts of the Holy See exhibit the characteristics typical of formal sources of law: obligatoriness, generality, normativity, publicity, and hierarchical structure. Meanwhile, administrative and judicial decisions ordinarily do not create legal norms, but in situations of legal gaps they acquire precedential (subsidiary) value comparable to precedent models known in secular legal doctrine.Public normative agreements within the institutions of the Holy See are virtually nonexistent due to their instrumental nature. The article also identifies the role of legal doctrine as a subsidiary source and reveals both the structural analogies and differences between the sources of canon law and those of secular legal systems. The study contributes to a deeper understanding of the internal logic of canon law and its place within the broader panorama of legal theory and may be useful both to legal scholars interested in the sources of canon law and to those seeking to better understand the interrelations and theoretical significance of different legal systems. KEYWORDS: Holy See, sources of law, jurisprudence, canonical legislation.

• Teisės teorija. Vilnius : Justitia, 2000. 375 p.
• Teisinio papročio reikšmė teisiniam reguliavimui. Jurisprudencija 2002, 24 (16), 204-213.
• Untersuchungen zu den baltischen Sprachen. Leiden ; Brill, 2010. viii, 353 p.