Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais

LTStraipsnyje aptariama Arnionių koplyčios istorija, pateikiama nauja informacija apie jos fundatorius, patvirtinama koplyčios tiesioginė sąsaja su Arnionių dvaru. Muziejininko Liucijono Uzemblos teigimu pirmoji Arnionių bažnyčia ar koplyčia buvo pastatyta jau XV a. pabaigoje, nors istoriniai šaltiniai šį įvykį perkelia į pirmąją XVII a. pusę. Tuo metu turtingas protestantas Dovydas Šveikovskis Arnionyse įkūrė šeimos rezidenciją ir čia buvusią koplyčią numatė savo amžinojo poilsio vieta. Po D. Šveikovskio mirties 1644 m. jos reikšmė sumažėjo, o XVII a. viduryje karai galutinai koplyčią sunaikino. 1780 m. dokumente išvardijami asmenys, likę po Antano Špirkos mirties, ir randami pirmieji duomenys apie katalikų koplyčią Arnionyse. Panašu, kad A. Špirkos dvaro koplyčia turėjo būti medinis dvaro rūmų teritorijoje stovėjęs pastatas. Tai būdinga ir vėlesnių šeimininkų Kostrovickių dvaro koplyčiai, įsteigtai XVIII a. pabaigoje ir nereguliariai veikusiai iki XIX a. antrosios pusės.Nors abiejų anksčiau minėtų koplyčių tiksli vieta iki šiol nežinoma, neabejotina, jog dabartinė koplyčia stovi kitoje vietoje. Jos atsiradimą lėmė 1923 m. nubrėžta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, dėl kurios parapinė Joniškio Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia atsidūrė Lietuvos valstybės teritorijoje. Iš karto po šių įvykių vietiniai gyventojai inicijavo naujos šventovės statybą. Tačiau kertinis akmuo padėtas tik 1933 m. Naujai pastatyta Švč. Mergelės Marijos koplyčia pašventinta 1935 m. Nors ji buvo skirta ne tik dvaro gyventojams, tuometinis dvaro šeimininkas grafas Mykolas Zigmuntas Tiškevičius skyrė sklypą iš dvaro žemių ir reikalingų medžiagų. Pastato architektūra – netradicinė, labiau būdinga Pietų Lenkijai nei Vilniaus kraštui. Deja, projekto autoriaus pavardė iki šiol nežinoma. Pirminę savo išvaizdą koplyčia prarado per Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesnes rekonstrukcijas, kai čia buvo įrengti kultūros namai, o po to – aštuonmetė mokykla. Nepaisant reikšmingų išvaizdos pokyčių, Arnionių koplyčia išliko toje pačioje vietoje, kaip ir tarpukario laikotarpiu, o 2002 m. restauruota ir perduota katalikų tikintiesiems. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Arnionys; Dovydas Šveikovskis; Dvaras; Koplyčia; Kostrovickiai; Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz); Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz); Špirka; Arnionys; Chapel; Dawid Szweykowski; Estate; Estate. Dawid Szweykowski; Kastrowicki; Kostrowicki; Michal Zygmunt; Michal Zygmunt Tyszkiewicz; Szpyrka; Tyszkiewicz.

ENThe article discusses the history of a chapel in Arnionys, provides new information about its benefactors and proves its direct relation to Arnionys estate. According to Lucjan Uziębło, the first church or chapel in Arnionys was built already in the late 15th century, although the original sources move this event to the first part of the 17th century. At that time, a wealthy protestant Dawid Szweykowski established his main residence in Arnionys and built a chapel as the place for his own eternal rest. After Szweykowski‘s death in 1644, its significance began to decline, while the Russo-Polish War in the middle of the 17th century utterly ended its existence. The document dated 1780 enumerates the personalities left after the death of Antoni Szpyrka and provides the first evidence of a Catholic chapel in Arnionys. The list leads to presume that Szpyrka’s chapel was an individual and most probably wooden building. The same characteristics can be attributed to Kostrowicki’s sanctuary as well, which should have been established in the late 18th century and functioned irregularly until the second part of the 19th century.In spite of the fact that the location of the chapels mentioned above is still unknown, it is clear enough that the present building does not stand in the same place. Its presence is a direct result of the Lithuanian-Polish demarcation line drawn in 1923, which separated the parishioners from their parochial church in Joniškis. The idea of a new church was initiated by the community just after the events. However, their plans were started to realize only in 1933. The newly built chapel was consecrated under the title of St. Mary the Virgin in 1935. While it was a public sanctuary, the plot and building materials were donated by the Count Michał Zygmunt Tyszkiewicz, who was the owner of Arnionys estate at that time. The building itself had a rather unusual character more typical of southern Poland than of Vilnius region. Unfortunately, the author of the project remains still unknown. The major losses were caused by the World War II and subsequent reconstructions during the Soviet times, when the chapel was turned into a cultural centre and later an octennial school. Despite the significant changes in its appearance, the chapel in Arnionys remained in its original inter-war location and was restored to the catholic community in 2002. [From the publication]

• Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje : pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje / Rūta Janonienė. Vilnius : Aidai, 2010. 511 p.
• Dusetų dvaro transformacija XVI–XIX a / Tamara Bairašauskaitė. Istorija. 2022, Nr. 127, p. 5–26.
• Globėjo pareigos tarnybininkams ir klientams, remiantis Kristupo II Radvilos (1585-1640) klientelės pavyzdžiu. Lūkesčiai ir tikrovė / Urszula Augustyniak. Lietuvos istorijos metraštis. 2003, 2002/1, p. 49-76.
• Kiprijono Lukausko "Pamoksło ape Kiemioniszkas Naminiku pawinastes" (1797) atitiktis Juozapo Legavičiaus "Powinnosci Gaspodarzow Wieyskich" (1779) tekstams / Jūratė Pajėdienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 85-100.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584 m.) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Valstybės žinios, 2002. 447 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
• Nowożytne inskrypcje z e świątyń bernardyńskich na Litwie i Białorusi (XVI-XVII w.) / Krzysztof R. Prokop. Lituano-slavica posnaniensia : studia historica. 2007, 12, p. 143-176.
• Šveikauskų genealoginė savimonė / Agnė Railaitė. Istorijos šaltinių tyrimai. 2012, t. 4, p. 187-205.
• Tyszkiewiczowie z Waki / Liliana Narkowicz. Warszawa : Wydawnictwo DiG, 2010. 476 p.