Lingvistinės tapatybės veiksniai : tarminio kalbėjimo pasirinkimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lingvistinės tapatybės veiksniai : tarminio kalbėjimo pasirinkimas
Alternative Title:
Linguistic identity acts : the choice of dialectal speaking
In the Journal:
Keywords:
LT
Tarminis kalbėjimas
Summary / Abstract:

LTTarmės tradiciškai aptariamos, fiksuojant įvairias tarmines lytis, įvertinant jas diachroninėje ir sinchroninėje perspektyvoje. Diachroniniu požiūriu telkiamasi nustatyti, iš kur tam tikra ypatybė, kokios jos atsiradimo priežastys ir pan. Sinchroniniu požiūriu vertinama paplitimas, gajumas, perspektyvos ir pan. Paprastai apie ekstralingvistinius dalykus, kurie vienaip ar kitaip būtų susiję su pačiu tarminiu ar pusiau tarminiu kalbėjimu mokslininkų užsimenama ne itin gausiai Straipsnyje siekiama aptarti veiksnius, lemiančius tarminio kalbėjimo pasirinkimą. Formuluojama hipotezė, kad tarminį kalbėjimą (kaip ir apskritai bet kokį kalbėjimo būdą) lemia individo tapatinimasis su viena ar kita grupe (ir ji nebūtinai sietina su bendra gyvenamąja ar kilmės vieta, t. y. geografiškai). Hipotezė grindžiama lingvistinio bei apskritai identiteto apibrėžtimis, suformuotomis sociolingvistinėje ir socialinių, kultūrologinių mokslų teorinėje literatūroje. Straipsnio įžvalgos ir išvados daromos remiantis teoriniais samprotavimais ir sociolingvistinės apklausos duomenimis. Juos apibendrinant išskirtini šie lingvistinės tapatybės veiksniai, kurie lemia tarminį kalbėjimą ar jo vengimą: 1. emociniai (patrauklus ir patogus kalbėjimas – kalbės; jei nepatrauklus, nepatogus – vengs). 2. visuomeniniai: a) tradicijos (jei prestižinis kalbėjimas pasirinks; jei ne – ignoruos); b) autoriteto (socialiai patrauklaus individo kalbėjimas – rinksis, ar socialiai nepatrauklaus individo – ignoruos). Be abejo, pažymėtina, kad objektyvūs tradiciniai veiksniai (kilmė ir vieta) nepraranda savo reikšmingumo.

ENDialects are traditionally discussed by recording various dialectal genders, assessing them on the diachronic (origin of a certain characteristic and the reasons of its occurrence) and synchronic (the distribution, persistence, perspectives etc.) planes. The researchers do not usually elaborate much on extra-linguistic issues in some way related to the dialectal or semidialectal way of speaking itself. The factors determining the choice of dialectal way of speaking are discussed in the article. A hypothesis is formulated that the dialectal way of speaking results from the individual’s self-identification with a certain group (not necessarily linked to the geographical place of residence or origin). It is based on the definitions of linguistic and general identity presented in sociolinguistic literature and that of social and cultural sciences. The insights and conclusions in the article are brought forward referring to theoretical reasoning and the results of sociolinguistic survey. The following linguistic identity factors determining the choice of dialectal way of speaking have been established: 1. emotional (if the way of speaking is attractive and convenient it will be chosen, if not – it will be ignored); 2. social: a) traditional (it will be chosen if it is prestigious and ignored if it is not); b) authoritative (it will be chosen if it is a way of speaking of a socially attractive individual and ignored if it is that of socially unattractive one). It should undoubtedly be mentioned that objective traditional factors (origin and location) retain their importance.

ISBN:
9984142736
ISSN:
1691-6042
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6718
Updated:
2013-04-28 16:28:51
Metrics:
Views: 6