Lietuvių asmenvardžių su galūnėmis -as, -a, -is užrašymo ypatumai vokiečių XIV a. istorijos šaltiniuose

LTLietuvių asmenvardžių užrašymas istorijos šaltiniuose ir jų adaptavimas svetimose kalbose yra plačiai aptartas, nors tyrimų kiekis ir imtis netolygiai pasiskirstę analizuojamų laikotarpių ir empirinės medžiagos atžvilgiu. Mažiausiai gilintasi į lietuvių tikrinius žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, dokumentuotus vokiečių ir užrašytus vokiečių bei lotynų kalbomis. Būtent vokiečių istoriografijoje ir Vokiečių ordino dokumentuose XIV a. fiksuoti lietuvių vardai yra vieni ankstyviausių mūsų vardyno paliudijimo pavyzdžių. Šiuo straipsniu siekiama papildyti istorinių lietuvių asmenvardžių tyrimus iki šiol neanalizuota medžiaga, kuri padėtų praplėsti žinias apie lietuvių vardyno adaptavimą XIV a. svetimomis kalbomis rašytuose istorijos šaltiniuose. Tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuvių asmenvardžius užrašant vokiečių ar lotynų kalba XIV a. galūnė -as nevartota, ji keista į galūnę -e, o -a ir -is pramaišiui išlaikytos arba keistos galūne -e. Reikšminiai žodžiai: lietuvių asmenvardžiai, vardų adaptacija, vardyno istorija, Vokiečių ordinas, onomastika, kalbų kontaktai.

ENThe recording of Lithuanian personal names in historical sources and their adaptation into foreign languages have been widely investigated. However, the scope and depth of existing research remain uneven across historical periods and the empirical material analysed. Lithuanian proper names, especially personal names documented in German and Latin sources, have received comparatively less systematic attention. Lithuanian names recorded in German historiography and in the documents of the Teutonic Order in the fourteenth century represent some of the earliest attestations of the Lithuanian anthroponymic corpus. This article seeks to contribute to the study of historical Lithuanian personal names by introducing previously unanalysed material, thereby expanding our understanding of how the spoken Lithuanian name inventory was adapted in fourteenth-century foreign-language written sources. The analysis demonstrates that in German and Latin records of the period, contemporary Lithuanian personal names ending in -as were consistently altered, with the original ending replaced by -e. The endings -a and -is, by contrast, were either preserved or similarly modified to -e. These patterns reveal systematic tendencies in the orthographic and morphological adaptation of Lithuanian names in medieval German and Latin texts. Keywords: Lithuanian personal names, name adaptation, history of anthroponymy, Teutonic Order, onomastics, language contact.

• Altlitauisches etymologisches Wörterbuch: (ALEW). Hamburg : Baar, 2015. 3 t. (675, 682-1340, 1346-1643 p.).
• Baltische Eigennamen in den Dokumenten des Deutschen Orden. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 197 p.
• Baltische Ortsnamen in Ostpreußen. Stuttgart : Franz Steiner Verlag, 2005. 413 p.
• Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių pravardės.. Kaunas : AESTI, 1995. 464 p.
• Litauische Personennamen in den Ordensdokumenten. Acta linguistica Lithuanica 2015, 73, 38-54.
• Prūsų onimų germanizavimo tyrimai K.O. Falko rankraščiuose. Baltistica 2001, 36, 1, 53-60.
• Słownik etymologiczny języka litewskiego.. Wilno : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. XXVII, 797 p. rodyklė: "Indeks wyrazow litewskich, 308 p.".