Žmogaus gyvenimo trukmės ir kokybės samprata lietuvių folklore : disertacija

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŽmogaus gyvenimo trukmės ir kokybės samprata lietuvių folklore
AutoriaiRacėnaitė, Radvilė
InstitucijaVytauto Didžiojo universitetas
PaskelbtaKaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005
Puslapiai178 p.
PastabosDisertacija rengta 2001-2005 m. Vytauto Didžiojo universitete. Bibliografija.
Kiti leidimaiDr. disert. santrauka: Conception of human life span and quality in Lithuanian folklore Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005 28 p
Santrauka / Anotacija

LTDisertacijoje analizuojama problema – žmogaus likimas, gyvenimo trukmė nuo gimimo iki mirties ir būties kokybė kaip egzistencijos visuma XIX –XX a. I p. lietuvių folklore. Remiantis analitiniu aprašomuoju, istoriniu-lyginamuoju metodais bei struktūrinės-semantinės tekstų analizės metodo rezultatais, disertacijoje siekiama sugrupuoti įvairiarūšę folkloro medžiagą pagal atitinkamus likimo ir mirties vaizdinius; gretinant pasakojamosios tautosakos, tikėjimų ir papročių medžiagą, aiškintis su gyvenimo trukme ir kokybe susijusių vaizdinių semantiką ir parodyti žmonių elgesio raidą; nustatyti tautosakos kūriniuose figūruojančių veiksmų santykį su realiais papročiais; norint paaiškinti sunkiau interpretuojamas siužetinių kūrinių detales, atskleisti platesnį mitologinį kontekstą. Disertacijoje aptariami precedentiniai žmonijos likimo pokyčiai, individualaus likimo ypatumų aiškinimas, būdai keisti gyvenimo kokybę, akistatos su mirtimi samprata ir mirties išprovokavimas. Nustatyta, kad etiologinėse sakmėse daugiau dėmesio skiriama “laikų pradžioje” nusistovėjusiems dabartinės egzistencijos pokyčiams, mitologinėse sakmėse iliustratyviai atskleidžiamos papročių sankcionuoto ir tikėjimuose užfiksuoto teisingo ir neteisingo elgesio pasekmės žmogaus gyvenimo trukmei ir kokybei, o pasakose lemties temos atsiduria fantastikos kontekste. Įvairiarūšės liaudies kūrybos tekstų gretinimas padėjo atskleisti, kad žmonių mirtingumo būtinybė buvo suvokta. Individo mirties laiko nežinojimas vertintas teigiamai, bet stengtasi mirties artėjimą nuspėti. Manyta, kad gyvenimo trukmė ir kokybė priklauso nuo lėmimo žmogui gimstant, tačiau ieškota būdų, kaip lemties išvengti arba ja pasinaudoti savo labui [Iš leidinio]

ENThis thesis analyzes individuals' fate, life expectancy, and quality of life in 19th and 20th century Lithuanian folklore. Based on analytic-descriptive, historic-comparative and structural-semantic text analysis methods, this thesis: classifies folklore data according to certain fate and death images; analyzes semantics of images which are related to life duration and quality, and reveals the development of people's behaviour; it also explains the relation of folklore literature elements with traditions observed in real life; and presents a wider mythological context in order to explain the complex elements. The paper discusses the changes in mankind's fate, the interpretation of the individual’s fate, ways of changing life quality, and the concept of death encounters and causes of death. It was found that: in etiological stories life changes are perceived as originating from “previous times”; mythological stories illustratively reflect the consequences of tradition and faith on a person’s fair and unfair behaviour, and their impact on life quality and duration; in fairy tales fate themes occur in a fabulous context. The comparison of folk literature texts indicated that people perceived human death as a necessity. Despite the fact that ignorance of the time of death was considered to be positive, attempts were made to predict the time of death. It was believed that life duration and quality was determined by the time of birth, and ways to avoid certain fate or take advantage of it were explored.

Mokslo sritisEtnologija / Ethnology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6423
Atnaujinta2014-02-07 20:09:14
Metrika Peržiūros: 3