Vertėjo savikūra ir vertimai: 1921-1940 metų Povilo Gaučio veikla
LTtraipsnio tikslas – pristatyti Lietuvos tarpukario diplomato Povilo Gaučio kaip vertėjo savikūros procesą ir 1921–1940 metų vertimus, kultūrinius straipsnius. Analizuojami jo kaip vertėjo biografijos aspektai, vertimų indėlis į tuometės Lietuvos kultūrinį gyvenimą, tekstai ir kontekstai, iš dalies peržvelgiama Gaučio tekstų recepcija ir kilusi polemika. Bandoma užpildyti istorinę spragą, kuomet Gaučys laikytas tik nepriklausomos Lietuvos diplomatu. Tyrimui naudojamas idėjų istorijos deskriptyvinis metodas, remiamasi lyginamosios traduktologijos nuostatomis. Tyrimas atskleidė bendrąsias ankstyvąsias Gaučio vertimo strategijas, pasirinktą vertybinę orientaciją (Vakarų vertimo mokyklą). 1921–1940 m. vertimai ir kiti tekstai atskleidžia plačius ir ambicingus Gaučio – jauno vertėjo – užmojus: versti literatūros klasiką, nevengiant skirtingų kalbų ir kultūrų (prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų, graikų), jis laikytinas vienu pagrindinių klasikinių Europos tekstų (Senovės Graikijos, Viduramžių) vertėju tarpukario Lietuvoje. Esminiai žodžiai: Povilas Gaučys, tarpukario Lietuva, vertimai iš ispanų kalbos, vertimai iš kitų kalbų, vertimo mokyklos, vertėjo savikūra, vertimo istorinis kultūrinis kontekstas.
ENThe article aims to present the self-formation process of interwar Lithuanian diplomat Povilas Gaučys as a translator, as well as his translations and cultural articles from 1921 to 1940. The article analyses his contributions to the cultural life of Lithuania at the time through his translations, texts, and their contexts, and partially reviews the reception of Gaučys’ writings and the resulting polemics. It attempts to fill a historical gap, as Gaučys has traditionally been seen only as a diplomat of independent Lithuania. The study employs methods from the history of ideas, descriptive analysis, and intercultural exile studies. The research reveals Gaučys’ general translation strategies and his chosen Western school of translation. His translations and other texts from 1921 to 1940 reveal the wide-ranging and ambitious goals of Gaučys as a young translator: to translate literary classics while engaging with a variety of languages and cultures (French, Spanish, German, Russian, Greek). He can be considered one of the main translators of classical European texts (Ancient Greece, the Middle Ages) in interwar Lithuania. During the early period, Gaučys also published cultural texts in journals such as “Ateitis” and “Naujasis Židinys”. Around 1921, he began contributing to “Švietimo darbas”, “Lietuvos žinios”, “Naujoji Romuva”, “Margutis”, and “Aidai”. Keywords: Povilas Gaučys, interwar Lithuania, translations from Spanish, translations from other languages, schools of translation, self-formation of the translator, historical and cultural context of translation.
- Antikinių vardų lietuvinimas: tarp tradicijos ir naujovių. Literatūra (Vilnius) 2015, 57 (3), 116-146.
- Definicijos ir diskusijos: lyginamoji literatūra tarpukario Lietuvoje (1918-1940). Colloquia 2018, 41, 33-50.
- Filosofijos idėjų istorija Lietuvoje. Filosofija. Sociologija 2012, 23, 1, 27-34.
- Kultūrinė ir kalbinė lokalizacija šiuolaikinėje vertimo paradigmoje. Kalbų studijos 2013, 23, 39-45.
- Lietuvių kalba Vilniaus švietimo apygardos vidurinėse mokyklose 1906–1914 m.. Lituanistica 2016, 2, 77-90.
- Lietuvių tautinis identitetas: bruožai ir tipai. Lietuviškojo identiteto trajektorijos Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008 P. 55-74.
- Vertimo cenzūra sovietmečiu: kaip tirti, ką praradome?. Spectrum 2022, 2 (36), 82-87.
- Williamo Shakespear'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 184 p.
