Valstybė, mažesnė už savo teritoriją, kovos dėl valstybinio tapatumo Šalčininkų krašte
LTStraipsnyje nagrinėjama politinė situacija Šalčininkų rajone. Daroma prielaida, kad nacionaliniu mastu egzistuojantis vienos tautinės mažumos problematikos naratyvas supaprastina tenykštę tikrovę. Šalčininkų krašto visuomenei būdingi bruožai ir jaučiamas palankumas rytinėms Lietuvos kaimynėms verčia suabejoti ten palaikomu lenkiškumu. Pietryčių Lietuvoje yra kurstomas nuolatinis konfliktas ir kuriamas valstybei nepalankus tapatumas, tačiau nėra aišku, kokie veikėjai ir kokio pobūdžio galia pasitelkiama šiam tikslui įgyvendinti. Atliktas tyrimas Šalčininkų mieste leidžia identifikuoti pagrindinius veikėjus, diegiančius alternatyvią reikšmių sistemą bei ribojančius valstybės pajėgumus diegti bendrą valstybinį tapatumą rajono visuomenėje; atskleidžia vietinių veikėjų pasitelkiamą kontrolės išlaikymo mechanizmą, apimantį dvi priemonių kategorijas: 1) administracinį ir materialinį pajėgumą bei 2) simbolinius išteklius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinės mažumos; Identitetas; Konfliktai; Politika; Valstybė; Ethnic minorities; Identity; Conflicts; Politics; State.
ENThis article examines the political situation on the Southeastern borderland of Lithuania. Due to the ethnic composition of the population, the one-party rule by the Electoral Action of Poles in Lithuania and a tense relationship with the central government, it is often referred to as the “Fortress” of Lithuanian Poles. However, a deeper look into the context reveals that the problem is far more complicated than the matter of ethnicity. Rather, it raises questions about people’s loyalty to the state and their identification with it. On that account, the aim of this study is to find out what actors are engaged in the struggles over power on the Southeastern borderland of Lithuania and what mechanisms are being used to hinder the state from spreading a uniform national identity on its border regions. A study conducted in Šalčininkai allows to identify the main actors, establishing an alternative system of meaning and restricting the capacity of the sate to spread a unitary identity; also, it reveals the control mechanism used by the local actors, comprising two categories of measures: (1) administrative-material capacities; (2) symbolic resources. [From the publication]
- Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 13-47.
- Lenkų etninės grupės pilietinio dalyvavimo aspektai Pietryčių Lietuvoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 146-154.
- Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas / Gediminas Kazėnas, Adas Jakubauskas, Inga Gaižauskaitė, Romualdas Kacevičius, Asta Visockaitė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 567 p.
- Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 167-193.
- National minorities and citizenship rights in Lithuania, 1988-93 / Vesna Popovski. Basingstoke ; Palgrave, 2000. xii, 255 p.
- Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai / Darius Daukšas. Etniškumo studijos. 2014, Nr. 2, p. 89-106.
- Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos / sudarytoja Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, [2009]. 350 p.
- Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947, 1955-1959 m.) / Vitalija Stravinskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 510 p.
- "Vietinis" (tutejszy), lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje ir Turgeliuose) / Katarzyna Korzeniewska. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 149-179.
