Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai
Alternative Title:
Lithuanian and Latvian occlusives: duration and FFT spectra of the release phase
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2016, 1, p. 46-79
Keywords:
LT
Lietuvių kalba; Latvių kalba; Uždarumos priebalsiai; Sprogimo fazės trukmė; FFT spektrai.
EN
Standart Lithuanian; Standart Latvian; Occlusives; Duration of the release phase; FTT spectra.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje remiantis ta pačia tyrimo metodika lyginami dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių du akustiniai požymiai: sprogimo fazės trukmė (sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų) ir FFT spektro modeliai (sprogstamųjų priebalsių). Tyrimu siekiama nustatyti akustinių požymių diferencinį svorį, jų įtaką priebalsių artikuliacinės klasifikacijos kriterijams (artikuliacijos būdui, artikuliacijos vietai, balsingumui, palatalizacijai). Tyrimo rezultatai rodo, kad sprogimo fazės trukmė skiria uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos būdą: sprogstamieji priebalsiai (sprogimo fazė trumpesnė) vs. afrikatos (sprogimo fazė ilgesnė). Taip pat pastebėta koreliacija tarp uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir balsingumo: skardžiajam priebalsiui paprastai būdinga trumpesnė sprogimo fazė nei jo dusliajam ekvivalentui. Nė vienas iš straipsnyje ištirtų akustinių požymių nediferencijuoja visų artikuliacijos vietos požiūriu skirtingų priebalsių, taip pat neskiria palatalizuotų uždarumos priebalsių nuo nepalatalizuotų ekvivalentų. Daroma išvada, kad ištirtų akustinių požymių neužtenka norint klasifikuoti uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos vietą: ateityje reikėtų įtraukti kitus akustinius požymius, pvz.: spektro viršūnės dažnio ir santykinio intensyvumo duomenis. [Iš leidinio]

ENThis current research deals with the occlusives of the contemporary Baltic languages, Lithuanian and Latvian. In the framework of this study two acoustic cues, a duration of the release phase (for the plosives and affricates) and energy distribution in the FFT spectra obtained at the burst onset (for the plosives), have been analysed. The aim of this paper is to test the role of the former acoustic cues in the classification of the occlusives according to their voicing, manner, and place of articulation. [...] The results indicate that the set of the two acoustic cues analysed in this paper provides a distinction between the following groups of the occlusives: 1) voiced vs. voiceless - displayed by the duration of the release phase (a classification of the occlusives according to their voicing); 2) plosives vs. affricates - displayed by the duration of the release phase (a classification of the occlusives according to their manner of articulation); 3) bilabials and dentals vs. palatals (la.) and velars - both displayed by the duration of the release phase and energy distribution in the FFT spectra (a classification of the plosives according to their place of articulation). [...]. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/62515
Updated:
2018-12-17 14:07:41
Metrics:
Views: 4
Export: