Nuo pirmų misijų iki Lietuvos krikšto (1009-1387)

LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos kelias į katalikybę – nuo pirmųjų misijų iki Lietuvos krikšto. Svarbus veiksnys Lietuvos christianizacijai buvo X a. kaimynių šalių krikštas: 966 m. katalikiška valstybe tapo Lenkija, o 988 m. stačiatikišką krikštą priėmė Kijevo Rusia. Didžiojo X a. misijų laikotarpio atgarsiai baltų žemėse buvo šv. Adalberto–Vaitiekaus ir šv. Brunono Kverfurtiečio misijos pasibaigusios kankinyste. XII a. pastebima krikščionių valdovų epizodiniai bandymai įsitvirtinti pagonių žemėse, tačiau atsiranda ir kokybiškai naujų poslinkių, vienas iš svarbiausių – kryžiaus žygių idėjos pritaikymas kovai su Pabaltijo pagonimis. XIII a. I pusėje baltų žemėse jau buvo įsikūrę ir už katalikų tikėjimą kovojo du ordinai – Kalavijuočių Livonijoje ir Kryžiuočių Prūsijoje. Tuo metu Lietuvoje kūrėsi valstybė, kurios valdovas Mindaugas 1251 m. pirmoje pusėje apsikrikštijo. Tvarus Mindaugo palikimas buvo valstybė, bet krikščionybė čia neišsilaikė. XIV a. būta visos eilės bandymų krikštyti Lietuvą. Ne visos, iš pirmo žvilgsnio atrodytų nuoseklios, XIV a. Lietuvos valdovų pastangos apsikrikštyti turėjo rimtas intencijas. Galbūt tik Gedimino bandymą apsikrikštyti galima laikyti rimtesne pastanga atversti lietuvius į krikščionybę. Tuo tarpu jo palikuonių Algirdo ir Kęstučio veiksmus krikščionybės priėmimo klausimu galime laikyti tik farsu.1387 m. Lietuvos krikštas buvo epochinės reikšmės įvykis – Lietuviai įsijungė į katalikiškų Europos tautų šeimą.Reikšminiai žodžiai: Europa; Kultūra; Valstybė; Krikščionybė; Pranciškonai; Stačiatikiai.

ENThe article presents Lithuania’s road to Catholicism – from the first missions to the baptism of Lithuania. The baptism of the neighbouring countries in the 10th century was an important factor to Lithuania’s Christianisation: in 966 Poland became a Catholic state and in 988 Kievan Rus’ adopted Orthodox baptism. Echoes of the great period of missions in the 10th century in the Baltic lands were missions of St Adalbert-Vaitiekus and St Bruno of Querfurt that ended in martyrdom. In the 12th century Christian leaders made attempts to become established in the land of paganism, however, new qualitative changes took place, the most important of which was adapting the idea of the Crusades to the fight against the Baltic pagans. Two Orders – the Sword bearer Order in Livonia and the Teutonic Order in Prussia were already established in the Balt land in the first half of the 13th century. At that time the state was being created in Lithuania whose head Mindaugas adopted baptism in the first half of 1251. Mindaugas’ sustainable legacy was the state but Christianity failed to survive there. In the 14th century there were a number of attempts to baptise Lithuania but not all of them had serious intentions. Perhaps only Gediminas’ attempt to adopt baptism can be regarded as a more serious attempt to bring Lithuanians to Christianity. Meantime the actions of his descendants Algirdas and Kęstutis with respect to the issue of adopting Christianity can be regarded as farce. In 1387 the baptism of Lithuania was an event of great significance – the Lithuanians joined the family of the Catholic nations of Europe.

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai / tekstus, vertimus bei komentarus parengė S.C. Rowell. Vilnius : Vaga, 2003. 480 p.
• Istoriškumas / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 207-217.
• Kęstučio pabėgimas iš Marienburgo / Darius Baronas. Lietuvos istorijos studijos 2003, t. 11, p. 23-33.
• Paskutinė Šv. Brunono Kverfurtiečio misija geopolitikos kontekste / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2002, 2001/2, p. 5-34.
• Šv. Brunonas Kverfurtietis lietuvių evangelizacijos kontekste / Jonas Boruta, Haroldas Šneideraitis. Opera theologorum Samogitarum. 2013, 1, p. 15-85.