Preliminarus paklausimas ir jo perspektyvos Lietuvos civiliniame procese

LTStraipsnio tikslas – atskleisti ir įvertinti preliminaraus paklausimo perspektyvas Lietuvos civilinio proceso teisėje. Šiam tikslui pasiekti yra išsikeliami du uždaviniai: 1) atskleisti ir apžvelgti preliminaraus paklausimo reglamentavimą kitose jurisdikcijose; 2) atskleisti ir įvertinti potencialias Lietuvos teisėje egzistuojančias normatyvines teisines kliūtis preliminaraus paklausimo perspektyvoms Lietuvos civiliniame procese. Šios potencialios kliūtys yra preliminaraus paklausimo suderinamumas su Europos Sąjungos teisės reikalavimais veiksmingai teisinei gynybai, taip pat su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu draudimu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikti konsultacijas teismams ir su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad preliminarus paklausimas yra procesinis institutas, leidžiantis teismui, nagrinėjančiam bylą, kreiptis į kitą teismą su konkrečiu teisės klausimu, aktualiu konkrečiu byloje. Įvairias preliminaraus paklausimo formas galime rasti tiek supranacionaliniu lygmeniu, t. y. ES teisėje, tiek nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Prancūzijoje, JAV ir kt. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, preliminarus paklausimas pasižymi ne viena teigiama savybe – užtikrina operatyvesnį visuomenei reikšmingų teisinių klausimų patekimą į aukščiausiąjį teismą, padeda efektyviau užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, skatina šalių sutaikymą.Ištyrus potencialias teisines kliūtis preliminaraus paklausimo perspektyvoms Lietuvos civiliniame procese, prieita prie išvados, kad preliminarus paklausimas yra suderinamas tiek su ES teisės reikalavimais veiksmingai teisinei gynybai, tiek su iš Konstitucijos kylančiu draudimu Lietuvos Aukščiausiajame Teismui teikti konsultacijas, tiek su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Iš kitos pusės, straipsnyje atlikta analizė rodo, kad, siekiant suderinti įvairius teisinius reikalavimus, preliminarus paklausimas Lietuvos civiliniame procese turėtų pasižymėti tam tikrais požymiais: 1) preliminaraus paklausimo procesas turi sudaryti sąlygas LAT spręsti teisės klausimus ne abstrakčiai, o konkrečioje byloje; 2) turi būti išlaikytas svarbus besikreipiančių teismų vaidmuo, t. y. žemesnės instancijos teismai turi būti vieninteliai subjektai, nusprendžiantys, ar turėtų būti kreipiamasi su klausimu į LAT; 3) CPK turėtų nustatyti preliminaraus paklausimo atrankos kriterijus, kurie užtikrintų, kad į kasacinį teismą pakliūtų tik visuomenei reikšmingiausi ir svarbiausi teisės klausimai; 4) proceso dalyviams turi būti suteiktos galimybės išdėstyti savo poziciją tiek dėl preliminaraus paklausimo poreikio, tiek dėl to, kaip turėtų būti atsakoma į preliminarų paklausimą; 5) LAT turėtų suteikti prioritetą preliminarių paklausimų nagrinėjimui.

ENThe aim of the article is to reveal and assess the possible implementation of the procedure of preliminary inquiry in Lithuanian civil procedure law. To achieve this goal, two tasks are set in the article: 1) to disclose and review the implementation of preliminary inquiries in other jurisdictions; 2) to disclose and assess the potential normative-legal obstacles to the implementation of preliminary inquiries in Lithuanian civil procedure. These potential obstacles include the compatibility of preliminary inquiries with the requirements of European Union law for effective legal protection, the constitutional prohibition on the Supreme Court of Lithuania from giving advice to the lower courts, and the requirements of Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania. The research carried out has shown that the preliminary inquiry is a procedural instrument that allows the court hearing a case to refer to a higher court a specific question of law relevant to a particular case. The various forms of preliminary inquiry can be found both at supranational level, i.e. in EU law, and at national level, e.g. in the Netherlands, France, the USA, etc. As the experience of other countries has shown, the preliminary inquiry has a number of positive features – it ensures that legal issues of public interest reach the Supreme Courts more quickly, helps to ensure more effective uniformity of case law, and promotes reconciliation between the parties.The analysis of potential legal obstacles to the prospects of preliminary inquiry in Lithuanian civil proceedings has led to the conclusion that preliminary inquiry is compatible both with the requirements of EU law for effective legal protection, the constitutional prohibition on the Supreme Court of Lithuania, and the Code of Civil Procedure. However, the analysis shows that, in order to harmonise the various legal requirements, the preliminary inquiry in the Lithuanian civil procedure should be characterised by certain features: 1) the preliminary inquiry process must enable the Supreme Court to decide on the legal issues in the specific case and not in the abstract legal level; 2) the important role of the requesting courts must be preserved, i.e. lower courts should retain a sole discretion to decide whether a question should be referred to the Supreme Court; 3) the Code of Civil Procedure should establish criteria for the selection of preliminary inquiries, which would ensure that only the most significant and important questions of law are brought before the Supreme Court; 4) the participants in the proceedings should be given the opportunity to state their position on both the need for a preliminary inquiry and the manner in which the preliminary inquiry should be responded to; and 5) the Supreme Court should prioritise the examination of preliminary inquiries. Keywords: preliminary inquiry, civil procedure, the Supreme Court, uniformity of case law.

• Civilinio proceso tikslai: nustatyti tiesą ar sutaikyti šalis?. Civilinio proceso pirmosios instancijos teisme reforma Baltijos jūros regiono valstybėse ir Centrinėje Europoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. P. 11-16.
• Konsultacijos teisėjams kaip priemonė formuoti vienodą teismų praktiką: probleminiai aspektai. Teisė 2007, 65, 64-75.
• Vienodos teismų praktikos formavimas Lietuvoje nuo 1990 metų. Teisė 2023, 127, 140-158.