Civilinio proceso tikslai: nustatyti tiesą ar sutaikyti šalis?

LTStraipsnyje aptariama dviejų civilinio proceso teisės tikslų - tiesos nustatymo ir šalių sutaikinimo konkurencijos problematika. Atsakymas į klausimą, kuriam iš įvardintų tikslų turėtų būti teikiamas prioritetas yra labai svarbus, kadangi būtent nuo jo priklauso teismo vaidmuo procese bei tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo taktika. Straipsnyje autorius pagrindžia poziciją, jog būtent šalių sutaikinimui turi būti teikiamas prioritetas, kadangi būtent toksai ginčo išsprendimo būdas padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių tolesnį išsaugojimą tarp partnerių bei socialinės taikos visuomenėje palaikymą. Pagrįsdamas šį teiginį, autorius remiasi Vokietijos, Lenkijos, Austrijos bei Japonijos civilinio proceso doktrina, taip pat pateikia savo argumentus bei motyvus. Straipsnyje atstovaujama pozicija, jog vien tik ginčo išsprendimas iš esmės, nors ir atkuria teisinę taiką, tačiau nepašalina ir nesušvelnina konflikto sukeltų socialinių pasekmių. Todėl ginčo išsprendimo iš esmės turėtų būti imamasi tam tikra prasme kraštutiniu atveju, t.y. tik tada, jeigu nepavyksta jo nagrinėjimo užbaigti taikos sutarties sudarymu tarp ginčo šalių. Autoriaus nuomone, šio tikslo pakylėjimas į pirmąją vietą niekaip nenuvertina kito svarbaus civilinio proceso teisei keliamo tikslo - tinkamo teisės taikymo užtikrinimo - realizavimo, kadangi teismas privalo užtikrinti, kad taikos sutartyje nebūtų sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutaikymas; Civilinis procesas.

ENThe article discusses the problems of two objectives of the civil proceedings law – finding the truth and reconciliation of parties. The reply to the question which of the objectives should have the priority is very important, since it is the question, determining the role of the court in the proceedings and the tactics of resolution of the dispute between the parties. The author of the article substantiates the position that the priority should be given to reconciliation of parties, since it is the way of dispute resolution which helps to ensure the further preservation of civil legal relations between the parties and keep the social peace within the society. In order to substantiate the said statement, the author refers to the doctrine of civil proceedings of Germany, Poland, Austria and Japan and presents his arguments and motives. The article defends the position that the resolution of the conflict alone, in essence, reinstates the legal peace, however, fails to remove and mitigate the social consequences, resulting from the conflict. Therefore the way of essential resolution of the dispute must be undertaken, so to say, in extreme cases, i. e., only when the resolution of the dispute cannot be finalized by a reconciliation agreement between the parties. In the author’s opinion, the elevation of the objective to the number one spot does not devalue another important objective of the civil proceedings law – the appropriate application and implementation of the law, since the court must ensure that the reconciliation agreement is free of conditions in conflict with the imperative legal norms.

• Įrodymų leistinumo reikšmė Lietuvos civiliniame procese / Jurgis Bartkus. Teisė. 2021, t. 119, p. 105-117.
• Įrodymų teisėtumas kaip jų leistinumo sąlyga Lietuvos civiliniame procese / Vytautas Nekrošius. Teisė. 2021, t. 118, p. 8-17.
• Kai kurie civilinio proceso teisės klausimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje / Vytautas Nekrošius. Teisė. 2007, t. 63, p. 76-87.
• Teismo įgaliojimų keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą griežtesniu suderinamumas su konstituciniais baudžiamojo proceso tikslais ir principais / Mindaugas Girdauskas. Teisė. 2013, t. 88, p. 144-163.
• Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina / Vytautas Nekrošius. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1101-1110.