Ezoterinė spalvos ir garso metafizika: čiurlioniškojo kūrybos fenomeno ištakų ir savitumo beieškant

LTStraipsnis skirtas vienos svarbiausių visą Čiurlionio kūrybą persmelkiančių menų sąveikos problemų analizei. Autorė dėmesį sutelkia į čiurlioniškojo, ryškiausiai išsiskleidusio vėlyvojoje kūryboje bei glaudžią vaizduojamosios ir muzikinės raiškos sąveiką atspindinčio brandžioje sonatinėje tapyboje panmuzikalumo ištakų ir savitumo tyrinėjimą. Menų sąveikos problemų aktualėjimą Čiurlionio kūryboje jos įsitikinimu pirmiausia lėmė savitas šio menininko kūrybinis potencialas, kūrybinių galių turtingumas, meninės raiškos universalumas, vaizduotės galia, išlavintos intuicijos ir racionalaus mąstymo jungtys bei įgimtos psichofiziologinės sinestezinės savybės: muzikos girdėjimas spalvomis ir matymas garsais. Šio unikalaus kūrybinio potencialo sklaidai paranki buvo XIX ir XX a. sandūros menų sąveikos problemas aukštinusi neoromantizmo ir ypač simbolizmo estetika. Ryškiausiai jos idealai atsiskleidė R. Wagnerio Gesamtkunstwerk vientiso ir visa aprėpiančio muzikos kūrinio idėjoje, kuri surado platų atgarsį iš simbolizmo į modernizmą evoliucionuojančių Čiurlionio amžininkų aplinkoje. Įvairių sudėtingiausių tiek išorinių, tiek ir vidinių Čiurlionio menų sąveikos ieškojimų analizei tekste yra pasitelkiama prancūzų orientalisto ir ezoterizmo šalininko Alexandre’o Saint-Yves’o D’Alveydre’o suformuota kertinė Archeometro sąvoka, kuri padeda giliau pažvelgti į Čiurlionio meninės kūrybos procesą sąlygojusius veiksnius, jo kompozicinio mąstymo principus, dviejų kūrybinį horizontą brėžiančių pasaulių santykius: vidinio, slėpiningo ir išorinio – visų regimo, pagimdžiusių jo panmuzikinę įstabios harmonijos bei glaudžios spalvos ir garso sąveikos persmelktą brandžią kūrybą. Raktažodžiai: Čiurlionis, Lietuvos menas, muzika, tapyba, spalva, garsas, menų sąveika, sinestezija, estetika, ezoterizmas, simbolis, metafora, modernizmas.

ENThe article analyses one of the most significant problem of interaction of the arts that permeates all of Čiurlionis’ work. The author of the article focuses on the origins and peculiarity of Čiurlionis’ pan–musicality, which is most clearly revealed in his late Sonatical painting, reflecting the close interaction of visual and musical expression. According to the author, the relevance of art interaction in Čiurlionis’ work was stimulated by the artist’s unique creative potential, the richness of his creative powers, the universality of artistic expression, the combination of intuition and rational thinking, as well as his innate psychophysiological synesthetic properties, such as „hearing music in colours“ and „seeing in sounds“. The aesthetics of neo–romanticism and especially of symbolism at the turn of the 19th–20th centuries were conducive to his unique creative potential, as they particularly exalted the interaction of the arts. The ideals of these aesthetic directions were most evident in the idea of Richard Wagner’s Gesamtkunstwerk – a single and all–encompassing piece of music. This idea found an echo among Čiurlionis’ contemporaries – the artists who were evolving from symbolism to modernism. In the text, the author uses the key concept of the „Archeometer” which was developed by the French orientalist and esotericist Alexandre Saint-Yves D’Alveydre.This concept determines the direction of the analysis, which includes various complex external and internal searches for Čiurlionis’ art synthesis. The concept of Archeometer also helps to take a deeper look at the factors that influenced Čiurlionis’ artistic creation process – the principles of the artist’s compositional thinking, the relationship between the two worlds defining Čiurlionis’ creative horizon: inner (mysterious) and outer (perceptible). The relationship between these worlds gave birth to Čiurlionis’ pan–musical work transfused with wonderful harmony and with the close interaction of colour and sound. Keywords: Čiurlionis, Lithuanian art, music, painting, colour, sound, interaction of arts, synesthesia, aesthetics, esotericism, Alexandre Saint-Yves D’Alveydre, Archeometer, symbol, metaphor.

• Čiurlionio universalizmas: menų sąveikos paieškos ir žalsvų tonų metafizika. Čiurlionis ir pasaulis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 22-89.
• Ezoterizmo tendencijų atspindžiai Stabrausko kūryboje. Logos (Vilnius) 2021, 106, 132-147.
• Mikalojaus Konstantino Čiurlionio universalumo horizontai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. P. 11-15.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Korespondencija. T. 1. 1892-1906. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2019. 551 p.
• M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus.. Vilnius : Vyturys, 1992. 399 p.
• M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas. Vilnius : Aidai, 2012. 143 p.