Mitologinio pirmapradiškumo aidai Čiurlionio garsovaizdyje: endogeninis sinkretizmas

LTStraipsnyje aptariamas išskirtinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dėmesys savo tautiniam palikimui ir jo prikėlimui meninėmis priemonėmis. Čiurlionio kūrybos ryšiai su tautiniu menu aptariami per endogeninės žodinės tradicijos, tautoraščio, sutartinių, specifinių lietuvių kalbos savybių prizmę. Išryškinamas kūrybinis principas – serijomis ir ciklais mąstomas sinkretizmas, bei estetinis šios kūrybos bruožas – neužbaigtumas. Čiurlionio muzikinę kalbą, padėjusią pagrindą autentiškai lietuvių akademinės muzikos stilistikai, siūloma vadinti etnizmu. Juo būtų apibrėžta šiuolaikinė muzikinė kryptis (kurią keliais dešimtmečiais vėliau išgrynino ir įtvirtino kompozitorius Bronius Kutavičius), besiremianti ne tik etninės prigimties garsu ir instrumentuote, bet ir specifiniu garsiniu žodynu, leidžiančiu formalizuoti naują muzikinę sintaksę. Raktažodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, žodinė tradicija, lietuvių muzika, sutartinės, etnizmas, endogeninė kultūra, mitologija, simbolizmas, neužbaigtumas, palindromas, lietuviškas kryžius, saulės kryžius.

ENM. K. Čiurlionis’s attention to his national tradition, and especially to its resurrection, is of existential importance to him. When he says that “our credo is our oldest songs and the music of our future”, the composer seems to want to build a bridge to connect the past to the future, and perhaps he imagines himself to be that bridge by which the oldest songs will one day reach the music of the future. Čiurlionis evolves by going back in time, in search of the origins of national art and national consciousness. His style could therefore be described as ethnicism. It would define a contemporary artistic language based on the principles of ethnic thought or ethnic tradition. It would involve not only an allusion to the nature of sound, its timbre and instrumentation, but also stylistic constructions based on a specific sound vocabulary, which would allow the formalisation of a new musical language. Čiurlionis follows in the footsteps of the preserved and ethnically homogeneous Lithuanian oral tradition, which he calls “the most important and primary language”. The endogenous principle inherent in this tradition can be found both in old songs (Sutartinės) and in traditional ornamentation. According to Jūratė Rosales, the very basis of the Lithuanian language is not a definition, i.e. an inanimate and static signifier, but on the contrary movement and a relationship between movements. Thinking of his works in cycles and series, Čiurlionis sets the whole of his oeuvre in motion. By this aspect his work is mythical in the etymological sense of the term. Incompleteness appears as a stylistic trait and as an aesthetic trait, namely as an impossibility of experiencing the Whole: for example, the form of the incomplete Lithuanian cross appears not only in his paintings, but also in the palindromic structure of his Variations sur un thème de Besacs, Op. 18/ VL 265 (1904–1905).

• Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius : Aidai, 2006. 243 p.
• Čiurlionio modernistinė aiškiaregystė: kompozicijų paraščių atodangos. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. P. 191-255.
• Laiškai Sofijai. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 439 p.
• Lietuviška tonacija Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje. Čiurlionis ir pasaulis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 442-459.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. 686 p. 2 garso diskai.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Juozas Gruodis: prie lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos ištakų. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. P. 115-132.
• M. K. Čiurlionis ir kita erdvė. Čiurlionis ir pasaulis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 139-152.
• Modern philosophy and Čiurlionis. Čiurlionis ir pasaulis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 90-109.
• Sensorinis aukščio atvaizdas. Sinestezinė regos ir lytėjimo dermė M. K. Čiurlionio kūryboje. Čiurlionis ir pasaulis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 153-167.
• Susitikimai su Lietuva: straipsniai, pokalbiai, programos. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija : 2018. 270 p.