M. K. Čiurlionis ir kita erdvė

LTĮ kitos erdvės problemą bandyta telktis ypatingu laiku - 2011 metais, praėjus šimtmečiui nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties. Dėmesio ir naujų tyrimų suintensyvintas laikas - pasirodė naujas, išplėstas „Laiškų Sofijai“ leidimas su Vytauto Landsbergio Pratarme ir įvadu „Konstantinas ir Sofija Čiurlioniai“. Studijų ir mokslinių straipsnių rinkinys. Sesers Valerijos Čiurlionytės-Karienės gyvenimo ir darbų eskizai. M.K. Čiurlionio ryšius su Vilnium, su lietuviška kultūrine aplinka papildo ir pagilina konferencijos pagrindu sudarytas mokslinių straipsnių rinkinys. Nuo mirties šimtmečio pereita į 140-ųjų gimimo metinių laiką. Jei dar prijungsime menines interpretacijas, Muziejų veiklą, matysime, kad jau yra susiformavęs atskiras pasakojimas apie M.K. Čiurlionį ir kad tas pasakojimas giliaisiais ryšiais, ypač žmogaus asmenybės sklaida, susisiekia ir su literatūra. Pirmine prasme literatūra yra žmogaus pasakojimai (jei tik ir pasakymai) apie save ir kitus. Mūsų humanistika Čiurlionio yra paskatinta sudėtingesniam kalbėjimui. Vargu ar vien meninėmis galimybėmis kada pasiseks Čiurlionį pasiekti. Kol kas bandymai nėra sėkmingi, neatskleidžia to, ką savo visuma, asmenybe ir kūryba, atskleidžia pats Čiurlionis. Kaip tik iš šio su kita, kitokia pasaulio percepcija susijusio branduolio ir kyla Čiurlionio meninės sugestijos, svarbios ir kitos erdvės suvokimui. [Iš teksto, p. 139]

ENIn 2011, in a particular time - one hundred years after the death of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, the attempt was made to concentrate on a problem of other space. At present, a separate narrative has already been formed about M.K. Čiurlionis. This narrative also reaches literature in its deep connections and especially with the spread of the human personality. Čiurlionis fueled our humanism for more sophisticated speaking. From the core of Čiurlionis’ personality and creativity, the presumptions arise, essential for the understanding of the other space. Other space signifies the extraordinary depth and multidimensionality of ordinary reality, the transformation of material segments into ephemeral imaginations, their intertwining and interweaving. At the beginning of the 20th century, the appearance of a different plan, other dimensions, also meant an attempt by art to change the concept of homogeneity of reality. Čiurlionis felt the pulse of new art; he knew the names of the creators of modern art and modern music. But most importantly, he had a primary sense of multilayerdness, spatial and temporal multidimensionality of reality. And the pine tree could hear not only like the forest but also how it occurs to a human seeing and hearing the rustle like music, perceiving it as if it is native, Lithuanian. The article follows how other space kept appearing in Lithuanian art, explains Čiurlionis’contacts with the works of symbolism, and follows parallels with Į. Baltrušaitis, V. Mykolaitis-Putinas, Cz. Milosz. It assumes that Čiurlionis had the most significant influence on the formation of Lithuanian artistic transcendence. [From the publication]

• Laiškai Sofijai / Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ; [sudarė Vytautas Landsbergis]. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 439 p.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas / sudarytojos Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. 686 p.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje / sudarytoja Nida Gaidauskienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 398 p.