Tarpkultūrinis ugdymas : tautinio tapatumo ir

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarpkultūrinis ugdymas : tautinio tapatumo ir/ar dialogo su kitu paieškos
Alternative Title:
  • Multicultural Education: Search for National Identity and/or Dialogue with the Other
  • Intercultural education : looking for national identity and/or dialogue with the other
Keywords:
LT
Ugdymas; Kultūra; Identitetas, kultūrinis; Identitetas, nacionalinis (tautinis); Globalizacija; Dialogas
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tyrinėjama multikultūrinis ir tarpkultūrinis ugdymas: pateikiamos ryškiausios teorijos, modeliai ir tų modelių adaptavimo Lietuvos švietime tendencijos. Modelių įvairovė aptariama globalizacijos proceso kontekste, siekiant išryškinti esminius tų modelių principus bei kirčius tautiškumo sampratos kaitos požiūriu ir, ypač, įvairių grėsmių tautiškumui požiūriu. (Jackson, Abdallah – Pretceille, Giroux, McLaren, Melucci). Daugiausia dėmesio teorinėje dalyje skiriama tarpkultūrinio ugdymo modeliui, kuris grindžiamas fenomenologiniu dialogu. Toks dialogas, pagrįstas santykio steigtimi, t.y. etika, kaip pirmine santykio sąlyga, pagarba kiekvienam, nepriklausomai nuo jo rasės, tautybės, lyties, religijos. Šis dialogas kildinamas iš M. Buberio ir E. Levino filosofijos, o jo atgarsiai gana akivaizdūs Europos švietime, tačiau gana rezervuotai reiškiami Lietuvos švietime. Straipsnio empirinio tyrimo dalis skirta moksleivių tautiškumo sampratos kaitai pristatyti bei ugdymo perspektyvoms aptarti. Apklausos būdu tirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokiniai. Tirti moksleiviai, nepriklausomai nuo jų tautybės, vertina tautinį tapatumą, tačiau yra linkę į pragmatiškas vertybes ir individualizmą. Socialinis santykis moksleiviams svarbus, bet ne leviniško santykio su Kitu perspektyvoje, o pragmatinėje ekonominių santykių perspektyvoje. Pragmatiškumas ir vartotojiškumas - tai tipiški globalizacijos reiškiniai, ryškėjantis ir Lietuvos jaunimo tarpe. Šios išvados straipsnyje siejamos su naujomis galimybėmis keisti Lietuvos švietimo strategijas ir sekti europinio tarpkultūrinio ugdymo tendenciją, orientuojant ugdymą į etiką bei socialinių santykių stiprinimą [Iš leidinio]

ENThe article analyses multi/intercultural education: prime theories, models, and trends for their adaptation in Lithuanian education. Models are discussed in the globalisation context to highlight their essential principles and accents from the perspective of the change in nationality conception and, mostly, from the perspective of various threats posed on nationality (Jackson, Abdallah – Pretceille, Giroux, McLaren, Melucci). The theory portion focuses on the intercultural education model based on phenomenological dialogue. Such dialogue is based on ethics, as the prime condition for the relation, in respect to everyone, irrespective of one’s race, nationality, gender, and religion. Such dialogue originates from M. Buber and E. Levinas’ philosophy and its response is evident in European education, yet is still reservedly manifest in Lithuanian education. The empirical portion deals with pupils’ nationality conception dynamics and educational perspectives. A survey was conducted among Lithuanian students of higher forms. Irrespective of their nationality, students value their national identity, but are prone to pragmatism and individualism. Social relation was important not in the perspective of Levinas’ relation with the Other but more in the pragmatic aspect of economic relations. Pragmatism and consumerism are typical globalization phenomena, also common among Lithuanian youth. This is associated with the opportunities to change Lithuanian education strategy and follow the trend of European intercultural education directing it towards ethics and reinforcement of social relations.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6080
Updated:
2020-03-30 13:40:57
Metrics:
Views: 7