Kūrybinių industrijų subjektas : rinka ir tinklinių tapatumų dinamika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kūrybinių industrijų subjektas : rinka ir tinklinių tapatumų dinamika
Alternative Title:
Subject of creative industries: market and dynamics of network identities
Keywords:
LT
Kūrybinės industrijos Lietuvoje
EN
Creative industries in Lithuania
Summary / Abstract:

LTPagrindinis straipsnio klausimas: kaip ir kokiu kokiu būdu kūrybinės industrijos (toliau – KI) formuoja savo subjektą? Kitaip tariant, kaip KI veikia, keičia individo tapatumą? Išvestiniai klausimai: kaip KI Lietuvoje formuoja savo subjektų tapatumą, kokios jo konfigūracijos bir kokie galimi tyrimai šioms konfigūracijoms apibūdinti? Šie klausimai gerokai anksčiau buvo suformuluoti edukologijos, užklausiant, kaip ir kokiu būdu neregimasis ugdymas suponuoja vaiko ugdymą, jo savimonę, gebėjimus ir nuostatas. Tačiau edukologijos terminas yra platesnis nei KI ir rodo bet kokį užklasinį ugdymą – kiemo, gtatvės, būrelių, bažnyčios ir t.t. Apie subjekto interpeliavimą ir jo tapatumo formavimą jau prieš II Pasaulinį karą pradėjo kalbėti naujieji Vakarų marksistai: nuo G. Lukasco iki L. Althuserio ir Th. Adorno. Lietuvoje šis klausimas diskutuojamas rečiau. Reikėtų išskirti A. Žukauskaitės tam skirtus kūrinius, kuriuose vienaip ar kitaip diskutuojamas ir transagresyvusis postmoderno subjektas, ir populiariosios kultūros bei ženklų gamybos įtaka jo tapatumui. KI yra gamybinė-meninė veikla, sukurianti komercinę paklausą turintį kūrybinį produktą. KI akcentuoja meniškumą, verslumą, gina autoriaus teises. KI paprastai yra priskiriamos šios veiklos: reklamos gamyba, televizija ir radijas kino filmai ir jų platinimas, kompiuteriniai žaidimai, dizainas ir architektūra, leidyba, vaizduojamieji ir atlikimo menai. Čia paryškinamas kaip tik industrinis sandas. KI paklūsta gamybos ir reprodukcijos, kapitalo cirkuliacijos, paklausos ir pasiūlos mechanizmams. [Iš leidinio]

ENThe main issue of the article: how, and in what way the creative industries (hereinafter – the CI) form their subject? In other words, how the CI function, how they change their identity of individual? The derived issues: how do the CI form the identity of their subjects in Lithuania, what are their configurations and what possible research should be applied for the description of these configurations? These issues some time ago were already formed by educology that asked how and in what way the invisible education presupposes the education of a child, his self-consciousness, abilities and attitudes. But the term of educology is wider than the CI, and involves any type of after-school education – yard, street, circles, church etc. Already the new Western Marxists began talking about the subject interpellation and formation of his identity already before the Second World War: beginning with G. Lukasz and ending with L. Althuser and Th. Adorn. In Lithuania, this issue is discussed not so frequently. One should mention the works of A. Žukauskaitė on this issue, where in one or another way the transgressive subject of the postmodern and the impact of popular culture and sign manufacturing for his identity are discussed. The CI is an industrial artistic activity resulting in a product having the commercial demand. Here, the industrial structure is emphasised. The CI conforms to the mechanisms of manufacturing and reproduction, capital circulation, supply and demand.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5930
Updated:
2020-08-14 10:35:46
Metrics:
Views: 10
Export: