Rytų aukštaičių vilniškių fonetikos transponavimo problemos

LTStraipsnyje aptariamos rytų aukštaičių vilniškių fonetikos transponavimo problemos. Transponavimas – tai tarminių formų perkėlimas j bendrinę kalbą, remiantis tarmių ir bendrinės kalbos fonetikos sistemų dėsniais. Transponuojant nuosekliai keičiama tik dėsninga tarmės fonetika, o nereguliarūs garsų pakitimai nekeičiami. Rytų aukštaičių vilniškių patarmės tyrėjams sudėtinga taikyti transponavimo taisykles, nes šnektose gausu leksikos, kuri vartojama nedideliame plote ir nežinoma bendrinėje kalboje bei įvairaus senumo ir adaptacijos skolinių. Straipsnyje analizuojama naujųjų ir senųjų skolinių su e ir o tipo vokalizmu transponavimas; afrikatų transponavimas; vokalizmo pakitimai po neminkštinamų priebalsių ir jų transponavimas. Išanalizavus probleminius transponavimo atvejus formuluojami bendresni tarmybių ir skolinių transponavimo principai. Transponuojama tik dėsninga fonetika, sporadiški, nereguliarūs, nedėsningi pakitimai paliekami. Transponuojant remiamasi ne visai patarmei būdingomis, o konkrečiai šnektai priskirtinomis ypatybėmis, t. y. atsižvelgiama į izoglosių išsidėstymą. Todėl skirtingose tos pačios patarmės šnektose galimi jvairūs to paties žodžio variantai. Reikėtų atskirti fonetinius reiškinius nuo morfologinių. Transponuojant vilniškių šnektų skolinius atsižvelgtina į šnektos ypatybes (diftongizacija, dzūkavimas, priebalsių neminkštinimas); skolinio adaptacijos laipsnį (senasis – su ilguoju vokalizmu, naujasis – su pusilgiais balsiais); skolinio šaltinį (pvz.: tais atvejais, kai slavų ĕ, a ir ja atliepiniai yra sutapę); kitų tos pačios patarmės šnektų duomenis.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Fonetinės ir morfologinės ypatybės; Fonologija; Izoglosa; Tarminės medžiagos fiksavimas; Tarmė; Tarmės; Transponavimas; Transponavimo principai; Variantas; Šnekta; Žodynas; Dialect; Dialectology; Dictionary; Fixation of dialectal material; Isogloss; Phonetic and morphological peculiarities; Phonology; Subdialect; Transposition; Transposition principles; Variant.

ENThe article discusses the transposition problems of people from the Aukštaitija region in Vilnius. Transposition – transfer of dialect forms to the general language based on the system principles of phonetics of dialects and the general language. Only the constant phonetics of a dialect are changed during the transposition, and the irregular changes of sound remain the same. It is difficult for researchers to apply the transposition rules to the Eastern Aukštaitija dialect of Vilnius because there is plenty of vocabulary in this way of speaking that is only used in a small area and is not known in the general language and because of words that were loaned during different times and their adaptation. The article analyses transposition of new and old loanwords that have either an e or an o type of vocalism; transposition of affricates, vocalism changes after consonants that are not softened and their transposition. More general transposition principles are formulated after analysing problematic cases of transposition. Only regular phonetics are used for transposition, irregular changes are left. During the transposition, not the features that are usual for all dialects are used but the ones that are related to a concrete dialect, i.e. the positioning of the isogloss is considered. Therefore, various options of the same word are possible in the same dialect. Phonetic phenomenon should be separated from the morphological ones. While using transposition on loanwords in dialects of Vilnius inhabitants, attention is paid to the peculiarities of the dialect (diphthongization, change into the dialect of Dzūkija, no softening of consonants); the level of loanword's adaptation (the old one - with the long vocalism, the new one - with semi long vowels); the source of the loanword (for example, in those cases when the Slavic ĕ, a and ja versions match); other data of the same dialect.

• Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje / Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 260 p.
• Dieveniškių šnektos žodynas / [Laima Grumadienė ... [et al.] ; mokslo redaktoriai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005-2011. 2 t.
• Kaltanėnų šnektos žodynas / Angelė Vilutytė ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. XXII, 435 p.
• Kučiūnių krašto šnektos tekstai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 425 p.
• Lazūnų šnektos tekstai / sudarė Jurgita Jaroslavienė, Nijolė Tuomienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 148 p.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvių kalbos žodyno taisymai / Vytautas Vitkauskas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 280 p.
• Marcinkonių šnektos tekstai / sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 383 p.
• Mielagėnų apylinkių tekstai / sudarė Vytautas Kardelis. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 132 p.
• Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai / Vytautas Kardelis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 195 p.
• Svirkų šnektos fonologinė sistema : vokalizmas ir prozodija / Jolita Urbanavičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 366 p.
• Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai : ribos ir diferenciacija / Vytautas Kardelis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 287 p.
• Tarminių faktų pateikimas lietuvių leksikografijoje : disertacija / Daškus Marius, Arnoldo. Vilnius, 1992. 96 lap.