Edmundas Malūkas literatūros lauke: populiaraus rašytojo trajektorija ir strategijos

LTPopuliariosios literatūros tyrimų stoka akivaizdi besidomintiesiems šiuolaikinės lietuvių literatūros procesais ir jų kritiniu įprasminimu. Populiariųjų romanų kasmet daugėja, jie įvairuoja, o išsamių, konceptualių, nuoseklių tyrimų vis neatsiranda. Šiuo straipsniu siekiama pasiaiškinti, kodėl taip yra, ir pradėti empirika grįstą pokalbį apie populiariosios literatūros polaukio steigimosi pradžią po nepriklausomybės atkūrimo. Remiantis Pierre᾿o Bourdieu įžvalgomis apie literatūros lauko sandarą ir dėsningumus, atliekama atvejo analizė ‒ nagrinėjama vieno populiariausių dešimtojo dešimtmečio pradžios romanistų – Edmundo Malūko – trajektorija literatūros lauke ir jo knygų paratekstinės strategijos. Siekiama išryškinti, kaip iš vienos pusės ribotos gamybos polaukio sergėtojai, o iš kitos pusės žiniasklaida ir skaitytojai reaguoja į Malūko fenomeną ir kaip pats rašytojas įprasmina savo veiklą literatūros lauke, į kokią poziciją pretenduoja ir kokias strategijas realizuoja. Debiutavęs kaip žanrinės literatūros autorius, rašytojas savo trečiuoju romanu manifestuoja jau kitokią ‒ autentiškesnę ‒ strategiją ir kūrybos pragmatiką. Malūko neįstojimo į Rašytojų sąjungą istorija ir jos interpretacijos išryškina skirtingas pozicijas literatūros lauke populiariosios literatūros atžvilgiu. Galiausiai, paskatintas negausios ir dažnai nepalankios ribotos gamybos polaukio veikėjų kritikos, rašytojas imasi kitų literatūros formų (apsakymų, autobiografinio rašymo, istorinių romanų) ir tobulina stilių, tačiau, prarasdamas dalį savo skaitytojų, nesulaukia didesnio profesionaliosios kritikos dėmesio.Malūko trajektorijos ir strategijos pokyčių analizė leidžia pažvelgti į lietuvių literatūros lauką po nepriklausomybės atkūrimo iš kitokios – populiariajai literatūrai priskiriamo rašytojo – perspektyvos ir papildyti laikotarpio rašytojų laikysenų galeriją nauja figūra. Reikšminiai žodžiai: populiarioji literatūra, literatūros laukas, rašytojo trajektorija, paratekstinės strategijos.

ENThe lack of research on popular literature is evident to those interested in contemporary Lithuanian literary processes and their critical interpretation. The number of popular novels is growing every year, and they are becoming more diverse, yet there is still a lack of detailed, conceptual, and consistent research. This article aims to address the question why this is the case and to initiate an empirically based discussion about the emergence of popular literature after the restoration of Lithuanian independence. Based on Pierre Bourdieu’s insights into the structure and patterns of the literary field, a case study is conducted: the trajectory of one of the most popular novelists of the early 1990s, Edmundas Malūkas, in the literary field and the paratextual strategies of his books are analyzed. The aim is to investigate how, on the one hand, the gate-keepers of the subfield of small-scale production and, on the other hand, the media and readers react to the phenomenon of Edmundas Malūkas, and, as a next step, to determine how the writer himself interprets his activity in the literary field, what position he aspires to, and what strategies he implements. Having debuted as an author of genre literature, Malūkas then manifests a different, and arguably a more authentic strategy and pragmatics of literature in his third novel. Despite the rejection of the Writer’s Union, along with the limited and mostly unfavorable reviews by professional critics, Malūkas tries his hand at other literary forms (short stories, autobiographical writing, and historical novels) and strives for stylistic mastery. However, in the process, he moves away from his earlier mass readership without being able to appeal to an elite audience.This analysis of Malūkas’ trajectory and the changes in his strategy allow us to see the field of Lithuanian literature after the restoration of independence from a new perspective, which is grounded in the experience of a writer categorized within popular literature and thus experiencing differently the power effects of the literary field. Keywords: popular literature, literary field, writer’s trajectory, paratextual strategies.

• Barboros Radvilaitės portretas literatūroje ir istorijoje. Metai 2011, 8-9, 156-168.
• Dainiai be tautos: Lietuvos rusų rašytojų strategijos (po)sovietmečiu. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 313 p.
• Euroromanas: iliuzija ar kompleksas?. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2010, 11, 111-117.
• Lietuvos vaizdiniai populiariojoje literatūroje XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai 2024, 2023, 68-82.
• Literatūros rinkodaros produktas – žurnalistinis romanas. Lituanistica 2007, 4, 101-111.
• Naratyvinis tapatumas ir popkultūra. Filosofija. Sociologija 2006, 3, 25-30.
• Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai.. Kaunas : Kitos knygos, 2013. 202 p.
• Populiarioji literatūra. Naujausioji lietuvių literatūra: (1988-2002). Vilnius: Alma littera, 2003. P. 289-318.
• Populiarioji literatūra: žvilgsnis iš leidėjo ir skaitytojo perspektyvos. Šiuolaikinė lietuvių literatūra: muziejinė vertybė ar sezono mada?. Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010. P. 14-16.
• Rašytojo socialumas: lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.
• Socialinė kultūros kritika versus popkultūros tyrimai. Problemos 2002, 62, 109-128.
• Šiuolaikinio lietuvių romano populiarumas: tarp žanro, rinkos ir pozicijos. Colloquia 2013, 29, 152-169.
• Žurnalistinis romanas: tarp pseudobiografijos ir autoterapijos. Metai 2006, 11, 80-89.