LTStraipsnyje analizuojami Sovietų Lietuvos viešosios komunikacijos sklaidos ir platinimo mechanizmai bei kanalai, per kuriuos buvo bandoma pasiekti lietuvių išeiviją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėmesys sutelkiamas į išeivijai skirtos propagandinės spaudos „Tėvynės balso“, nuo 1967 m. „Gimtojo krašto“, vidinės Sovietų Lietuvos periodikos ir radijo laidų užsieniui – LUL, vystymo ir platinimo mechanizmo analizę. Straipsnyje analizuojami du pagrindiniai viešosios komunikacijos platinimo kanalai išeivijoje: Sovietų Lietuvos organizacijos, skirtos kultūriniams ryšiams su tautiečiais užsienyje (nuo 1955 m. Grįžimo į tėvynę ir kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1963 m. Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, nuo 1976 m. draugija „Tėviškė“), kurios ne tik kūrė išeivijai skirtą propagandinę medžiagą, bet ir ją platino, užsiėmė Sovietų Lietuvos vidinės spaudos prenumerata išeivijai; antra, sovietų literatūra ir spauda prekiavę knygynai JAV, dekonstruoti jų veikimo principai ir platinimo mechanizmas. Trumpai pristatoma šios viešosios komunikacijos auditorija išeivijoje (dipukai ir pažangieji), jų sąveika su platinimo mechanizmu. Reikšminiai žodžiai: Amerika, JAV, SSRS, Sovietų Lietuva, propaganda, propagandos platinimas, išeivija.
ENThis article examines the dissemination mechanisms and communication channels used by Soviet Lithuania to reach the Lithuanian diaspora in the United States. It focuses on the development and distribution of key propaganda tools aimed at the diaspora, including the periodicals Tėvynės balsas (renamed as Gimtasis kraštas in 1967), the domestic Soviet Lithuanian press, and foreign-directed radio broadcasts (LUL). The analysis centers on two primary channels of dissemination: first, these were Soviet Lithuanian institutions responsible for cultural relations with the diaspora, namely, the Committee for Repatriation and Cultural Relations with Compatriots Abroad (1955–1962), Lithuanian Committee for Cultural Relations with Compatriots Abroad (from 1963), and the “Tėviškė” Society (from 1976), which not only created propaganda material but also distributed it and managed diaspora subscriptions to internal Soviet publications; second, the bookstores operating in the U.S., which distributed Soviet literature and press were also used. The article also outlines the main target audiences of these efforts: the anti-communist diaspora (the so-called ‘dipukai’) and the pro-Communists, i.e., the so-called ‘progressives’. Keywords: America, USA, USSR, Soviet Lithuania, propaganda, propaganda distribution, diaspora.