Kai kurie Danieliaus Kleino sintaksės aspektai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kai kurie Danieliaus Kleino sintaksės aspektai
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriama, kaip savo gramatikoje nustatytų sintaksės taisyklių D. Kleinas laikosi giesmių tekstuose. Nagrinėjamos sintagmos, kurių aprašymas Kleino gramatikoje ir vartosena „Naujose giesmju knygose“ (1666) nesutampa; jos lyginamos su atitikmenimis kituose XVI–XVII a. giesmynuose. Kleino giesmyne nesilaikoma kelių jo gramatikoje nustatytų sintaksės taisyklių: savybiniai įvardžiai vartojami vietoje sangrąžinio „savo“, su skaitvardžiu „dešimt“ vartojamas daiktavardis valdomas prielinksnio, kartais kaitomi Biblijos vietovardžiai. J. Bretkūno, L. Zengštoko ir S. Slavočinskio giesmynuose sangrąžinis ir savybiniai įvardžiai taip pat vartojami įvairiai. Biblijos vietovardžiai galėjo būti nekaitomi siekiant išlaikyti rimą arba dėl susiklosčiusios sakytinės tradicijos. Kleino ir Slavočinskio giesmes palyginus su kitų autorių giesmynais, išryškėjo originalių formų vartosena tam tikruose juose pasikartojančiuose fragmentuose. Išnagrinėti šaltiniai leidžia teigti, kad evangeliškoji ir katalikiškoji tradicija nebuvo vietovardžių vartoseną lemiantis veiksnys. Seniausiuose šaltiniuose dažniausiai laikomasi Biblijos knygų tradicijos – sakraliniai vietovardžiai nekaitomi. Naujesniuose raštuose vietovardžius linkstama adaptuoti prie lietuvių kalbos sistemos, vartojamos jų kaitomosios formos – tai rodo jų gramatinimo tendenciją. Tikrinių vardų vartosenos lūžis galėtų būti įvykęs apie XVIII a. pradžią. Įdomių išvadų galima būtų padaryti nuosekliai gretinant giesmynų ir maldynų tekstus, evangeliškosios ir katalikiškosios tradicijos autorių bei naujesnius bažnytinius raštus.

ENThe article examines how Daniel Klein's texts of hymns follow the rules of syntax laid down in his grammar books. The article analyses the syntagmas the description of which provided in Klein's grammar book do not coincide with their actual usage in the "Naujose giesmju knygose" ("New Books of Hymns") (1666); they are compared with their equivalents in other hymnbooks of the 16th-17th centuries. Klein's hymnbook does not follow several of the syntax rules set out in his grammar: possessive pronouns are used instead of the reflexive "his", a noun controlled by a preposition is used with a numeral "ten", biblical place names are sometimes modified. In the hymnbooks of Jonas Bretkūnas, Lazarus Sengstock and Saliamonas Slavočinskis, reflexive and possessive pronouns are also used in different ways: Biblical place names could have been left unchanged in order to preserve the rhyme or because of the tradition. Having compared the hymns of Klein and Slavočinskis to the hymnbooks of other authors, the use of original forms in certain repetitive fragments was revealed. The sources analysed suggest that the evangelical and Catholic traditions were not the determining factors for the use of place names. In the oldest sources, the Biblical books are traditionally followed - sacral place names are left unchanged. In the newer writings, the place names are usually adapted to the Lithuanian language system, and their different forms are used, which indicates the tendency to change their grammatical structure. A shift in the use of proper names could have taken place around the beginning of the 18th century. Interesting conclusions could be drawn by consistently aligning the texts of the hymn books and prayer books, the writings of the Evangelical, Catholic traditions and the newer ecclesiastical writings.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/50325
Updated:
2020-07-15 13:33:02
Metrics:
Views: 26
Export: