LTStraipsnyje analizuojamos diplomato Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) svarbesnės veiklos kryptys dirbant viename svarbiausių Lietuvos diplomatinės tarnybos postų – Lietuvos pasiuntinybėje Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone 1987–1993 m. Tai – istorinis lūžio metas, kai Lietuva, ilgą laiką siekusi nepriklausomybės ir ją iškovojusi, pradėjo atkurto valstybingumo etapą. Šis etapas atsispindi ir Lietuvos diplomatijos, Lietuvos diplomatinės atstovybės Vašingtone istorijoje, kuri neatsiejama nuo lietuvių išeivijos istorijos. S. Lozoraitis jaunesnysis, kuris, dirbdamas Vašingtone, taip pat darbavosi pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto, tarsi sujungė du labai svarbius diplomatinius postus. 1983 m. jis tapo Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone patarėju, 1987 m. pradėjo dirbti Lietuvos atstovu, eidamas reikalų patikėtinio pareigas, o nuo 1991 m. dirbo nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi. Visus šiuos metus S. Lozoraitį jaunesnįjį vedė nepriklausomos Lietuvos idėja. Tai patvirtina išanalizuoti archyviniai šaltiniai: politiniai pranešimai, pro memoria, susirašinėjimai, interviu, lietuvių išeivijos spaudos straipsniai. Susitikimai su JAV politikais, kontaktavimas su okupuota Lietuva ir nuolatinis tvirtos pozicijos nepriklausomybės klausimu laikymasis rodo, kad S. Lozoraitis jaunesnysis tapo bene svarbiausiu užsienyje Lietuvos interesams atstovaujančiu asmeniu. Siekdamas Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone padaryti kuo atviresne visuomenei vieta, jis drauge norėjo suvienyti išeivijos lietuvius. Raktažodžiai: Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone, Lietuvos diplomatinė tarnyba, lietuvių išeivija.
ENThe article analyses the major activities of diplomat Stasys Lozoraitis (Jr.) while working in one of the most important posts of the Lithuanian diplomatic service – at the Lithuanian embassy, in the capital of the United States of America in Washington, D.C., in 1987–1993. This was a turning point in history, when Lithuania sought independence for many years and, after winning it, began the stage of statehood restoration. This phase is also reflected in the history of Lithuanian diplomacy and the Lithuanian diplomatic mission in Washington, which is inseparable from the history of the Lithuanian diaspora. During his time in Washington, Lozoraitis (Jr.), who also worked in the Embassy to the Holy See, combined two very important diplomatic posts. After starting as Counsellor at the Lithuanian Embassy in Washington in 1983, he became Lithuania’s Representative as Chargé d’Affaires in 1987 and Ambassador Extraordinary and Plenipotentiary in 1991. Throughout these years, he was driven by the idea of an independent Lithuania. This is confirmed by the archival sources analysed: political reports, memoranda, correspondence, interviews, and articles in the Lithuanian diaspora press. Meetings with US politicians, contacts with occupied Lithuania and his constant firm stance on the issue of independence show that Lozoraitis (Jr.) has become perhaps the most important person representing Lithuania’s interests abroad. In order to make the Lithuanian Embassy in Washington as open to the public as possible, he also wanted to unite Lithuanians in the diaspora. Keywords: Stasys Lozoraitis (Jr.), Lithuanian Embassy in Washington, Lithuanian diplomatic service, Lithuanian diaspora.