Mirties bausmė už prekybą JAV doleriais: garsiosios sovietmečio valiutininkų bylos Lietuvoje

LTPraėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje buvo keliamos baudžiamosios bylos asmenims, spekuliavusiems (prekiavusiems, turint tikslą pasipelnyti) valiuta ir valiutinėmis vertybėmis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1962 m. vyko du visuomenei plačiai nušviesti baudžiamieji procesai – Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos. Procesai išsiskyrė ir tuo, kad dalis teisiamųjų už prekybą užsienio valiuta ir carinėmis auksinėmis monetomis ar brangiaisiais metalais nuteisti mirties bausme sušaudant. Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos buvo nagrinėtos po 1957–1961 m. sovietinės baudžiamosios teisės reformos. 1962 m. Sovietų Sąjungoje galiojo reformuoti baudžiamieji įstatymai, draudę taikyti sugriežtintą sankciją veiksmams, kurie buvo atlikti ankstesniais laikotarpiais. Tačiau Vilniaus valiutininkų byloje mirties bausmė asmenims buvo pritaikyta už prekybos valiuta ir valiutinėmis vertybėmis veiksmus, kuriuos jie atliko dar iki mirties bausmės už tokį nusikaltimo įvedimo. Dalies Vilniaus valiutininkų byloje teistų asmenų sušaudymą galėjo lemti aplinkybė, kad sovietinio saugumo iniciatyva į bylą buvo pateiktas dar iki teisminio nagrinėjimo priimtas TSRS AT Prezidiumo nutarimas su išvardytomis pavardėmis asmenų, kuriems leista retroaktyviai taikyti mirties bausmę numatantį baudžiamąjį įstatymą. Nėra pagrindo teigti, kad teisiamųjų žydų tautybė buvo pagrindas pradėti valiutininkų bylas ar priimti būtent tokius nuosprendžius. Patys teisiamieji buvo linkę priminti savo žydų tautybę, siekdami paaiškinti įsitraukimo į prekybą valiutinėmis vertybėmis priežastis ir tokios veiklos materialinių išteklių turėjimą. Pagrindiniai žodžiai: antisemitizmas, sovietinė baudžiamoji teisė, spekuliantų valiuta bylos, mirties bausmė.

ENIn the Soviet Union in the 1960s, criminal cases were brought against individuals who speculated (traded with the aim of making a profit) in foreign currency and valuables. There were two criminal trials that were widely publicised in Soviet Lithuania in 1962 – the Vilnius and Kaunas foreign currency dealer cases. The proceedings were also notable in that some of the defendants were sentenced to execution by firing squad. The Vilnius and Kaunas foreign currency dealer cases were examined in accordance with the 1957–1961 Soviet Criminal Law reform. Reformed criminal laws were in force in the Soviet Union. They prohibited the imposition of stricter penalties for actions committed in previous periods. However, in the case of the Vilnius foreign currency dealers, the death penalty was imposed for acts of trading in foreign currency and valuables that the defendants had carried out before the punishment of death penalty was introduced for this crime. The execution by fusillading some of the individuals convicted in the Vilnius foreign currency dealer case may have been decided by the fact that, at the initiative of the Soviet Security, a resolution of the Presidium of the Supreme Soviet of the Soviet Union which had been adopted even before the trial was submitted to the case, listing the names of persons against whom it was permitted to retroactively apply the criminal law providing for the death penalty. The case files provide no grounds to claim that the defendants’ Jewish identity was the basis for initiating the speculation cases or for the sentences that were given. However, the defendants themselves tended to emphasise that they were Jewish in their attempts to explain the reasons for their involvement in trading in valuables and their possession of the material resources for these activities. Keywords: Anti-Semitism, Soviet Criminal Law, currency speculation, death penalty.

• Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 387 p.
• Holokausto teisingumas ir restitucija Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę (1990-2003). Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 259 p.
• Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus.. Vilnius : Aukso žuvys, 2017. 380 p.
• Lietuvos žydų kelias: nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys. Vilnius : Vaga, 2001. 823 p.
• Nacistinės Vokietijos kolaborantų bylos sovietinėje Lietuvoje - atvejų analizė.. Teisė 2025, 135, 33-58.
• Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 metais. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2022. 509 p.
• Sovietiniai bendrosios kompetencijos teismai Lietuvoje 1940-1941 ir 1944-1953 metais. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 191 p.
• "Valiutininkų byla" (1961-1963 m.): latentinio antisemitizmo atvejis Lietuvos SSR?. Istorija 2013, 89, 39-47.
• Žydai, lietuviai ir holokaustas.. Vilnius : Vaga, 2002. 477 p.