LTVytauto Didžiojo universiteto pirmtakas — Aukštieji kursai — ženklino specifinį universiteto raidos etapą, kurį galima apibūdinti kaip universiteto organizavimo pradžią. Kursų atsiradimą sąlygojo atkurtos Lietuvos valstybės istorinės, politinės, ekonominės aplinkybės, taip pat — visuomenės intelektualinis ir dvasinis potencialas. Turėti Lietuvoje aukštąją mokyklą tuo metu buvo subrendusios objektyvios sąlygos. Po Lietuvos valstybės atkūrimo, daugeliui caro valdininkų pasitraukus iš šalies, Lietuvoje ėmė jaustis kvalifikuotų specialistų trūkumas. Ypač trūko žmonių, kurie sugebėtų tvarkyti sudėtingus administracinius reikalus, rūpintis žmonių sveikata, socialiniais reikalais, valstybės finansais, teisėtvarka, švietimu, transportu, prekyba, keliais, žemės ūkiu. Krašto mokykloms reikėjo kvalifikuotų mokytojų, kurie būtų pajėgūs ugdyti nepriklausomai valstybei būtiną tautinę sąmonę. Antra vertus, Lietuva nestokojo jaunuomenės, turėjusios vidurinį išsilavinimą bei dėl karo negalėjusios tęsti studijų svetur, kuri pageidavo tęsti mokslus savo gimtinėje. Nuo 1919 m. Kaune ėmė telktis po įvairiausius kraštus, ir ypač Rusiją, išsklaidyta lietuvių inteligentija, kuri pirmoji pajuto ką tik minėtą intelektualinių pajėgų ugdymo būtinybę.Jos praktinio įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis [p. 74].