Bendrininkavimo institutas plėšimo bylų jurisprudencijoje

LTStraipsnyje analizuojama plėšimo nusikalstamos veikos sudėtis, ypatingą dėmesį skiriant klausimams, susijusiems su bendrininkavimo instituto nuostatų taikymu plėšimo bylose. Remiantis kasacinės praktikos tyrimu apibendrinami plėšimo sudėties požymių ypatumai, nustatomi esminiai bendrininkavimo sąvokos požymiai. Teismų praktikos tyrimas rodo, kad kvalifikuojant plėšimą bendrininkaujant reikia nustatyti ne tik plėšimo sudėties požymius, bet ir paties bendrininkavimo kaip nusikaltimo padarymo formos sudėties požymius. Konstatuojant, kad plėšiant buvo susitarimas, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales, pakanka nustatyti išorinių veiksmų darną. Teismų praktika rodo, kad plėšimas bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu galimas, tačiau tokia išvada darytina tik įvertinus objektyviuosius veikos požymius. Be to, straipsnyje nagrinėjama bendrininkavimo forma – organizuota grupė, jos ryšys su plėšimo sudėtimi, taip pat atskleidžiamas plėšimo padarymo pobūdis. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Plėšimo nusikalstamos veikos sudėtis; Teismų praktika; Bendrininkavimas; Plėšimo bylos; Composition of criminal acitivities of robbery; Legal practice; Complicity; Criminal cases of robbery.

ENThis article analyzes the criminal cases of robbery in the context of application of complicity institute. With the help of cassation practice it summarizes the interpretation of constituent elements of robbery, either identifies the essential elements of the concept of complicity. The analysis of this topic has revealed that while qualifying a criminal activity of accomplices as a robbery it is very important to determine precisely not only the characteristics of the structure of the robbery itself, but also the structure of complicity, because it is crucial for evaluating the actions of individual accomplices. Investigated the boundaries of determination of agreement, it was demonstrated that not necessarily all perpetrators have to agree on their actions in advance, it is enough to state, that during the realization of criminal activity the agreement on illegal actions was expressed by the perpetrators. The analysis of court practices demonstrates that evaluating the issue of complicity in a robbery with not determined persons is problematic, and its solution depends on objective evaluation of characteristics of a criminal activity. In addition to this, the article analyzes the complicity form – organized group, its relationship with the composition of the robbery, analyze reveals the character of the content aspects of the implementation of the robbery. [From the publication]