LT2021 m. vykdant povandeninius archeologinius žvalgymus Rytų Lietuvos ežeryne, Bėlio ežero saloje (Švenčionių r.) buvo rasta nauja, iki šiol nežinota senovės gyvenvietė, kuri pagal 14C AMS duomenis datuojama VIII– IV a. pr. Kr. 2022–2023 m. gyvenvietė buvo tyrinėta šlapynių aplinkoje, su archeologiniame sluoksnyje gausiai išlikusia organine medžiaga, taikant tiek įprastus antžeminius, tiek ir povandeninius archeologinius tyrimus. Ši Bėlio ežero salos gyvenvietė įkurta labai nedideliame, vos 0,08 ha, sausumos plote ežero viduryje, su gerai išlikusiomis gyvenvietės struktūromis ir atskiromis funkcinėmis zonomis, o išskirtiniu gyvenvietės bruožu galima laikyti aplinkoje, salos povandeniniame šlaite, rastas medines struktūras – polius, kurie tęsiasi visu salos perimetru. Bent jau dalis šių aptiktų polių, formuojančių kelias eiles įtvirtinimų – tvorų, leidžia šį objektą priskirti įtvirtintų gyvenviečių tipui. Pagrindinis Bėlio ežero apgyvendinimo laikotarpis buvo vėlyvasis bronzos – ankstyvasis geležies amžiai. Daugelis dirbinių – akmeniniai kirviai, metaliniai dirbiniai ir keramika – būdingi būtent šiam laikotarpiui, tačiau aptikta ir vėlesnio laikotarpio apgyvenimo ir specifinių veiklų pėdsakų (medinių polių), kurie datuojami romėniškuoju laikotarpiu (II–IV a.). Šiuo metu Lietuvoje žinoma 11 (kartu su Bėlio ežero salos gyvenviete) salų gyvenviečių, kurios datuojamos aptariamuoju laikotarpiu. Bėlio ežero sala kol kas yra viena iš nuodugniausiai ištirtų šiuo laikotarpiu apgyventų salų. Tai yra vienintelė sala, kurioje rasta išlikusių medinių įtvirtinimų ir struktūrų. Tyrimų duomenys rodo, kad saloje gyvenusi bendruomenė vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste – gausiai aptikta kultūrinių augalų liekanų. Tikėtina, dirbamieji laukai ir ganyklos buvo ne pačioje saloje, o krante.Pastarųjų metų tyrimai Lietuvoje ypač gausūs naujos medžiagos (naujų objektų arba žinomos medžiagos naujos analizės) iš vėlyvojo bronzos amžiaus – ankstyvojo geležies amžiaus. Šiame straipsnyje analizuojami duomenys papildo to laikotarpio žinomų gyvenamųjų vietų: piliakalnių, atvirojo tipo gyvenviečių ir ežerų gyvenviečių, taip pat ankstyvojo metalų laikotarpio pabaigos duomenis dar vienu gyvenviečių tipu – gyvenvietėmis natūralioje ežero saloje.
ENIn 2021, during underwater archaeological surveys in the lake district of eastern Lithuania, a new settlement was discovered on an island in Lake Bėlis (Švenčionys district). According to 14C AMS data, it dates to the 8th–4th centuries BC. The newly discovered Lake Bėlis island settlement stands out due to its size — it is a very small area of land — and because of its well-preserved structures and functional zones. A distinctive feature of this settlement is the wooden structures — piles — found on the underwater slopes around the island, extending along its entire perimeter. Additionally, the research was conducted in an archaeological layer situated in a wetland environment rich in preserved organic material. This article discusses the research on the island of Lake Bėlis, conducted from 2021 to 2023. In recent years, research in Lithuania has produced a significant amount of original material (new sites or reanalysis of known data) from the Late Bronze Age to the Pre-Roman Iron Age. The evidence analysed in this article suggests that in this period, besides common settlement types — hillforts, unenclosed settlements and lake dwellings — there were also settlements located on natural lake islands. Keywords: Island settlements, lakes, Late Bronze Age, Pre-Roman Iron Age, wooden structures, fortifications, piles, eastern Lithuania.