"Gal jie tikrai buvo kolaborantai ir juos puolė?" Kolaboravimo (ne)prisiminimai ir šeimos kartų atminties darbas

LTStraipsnyje permąstomas kolektyvinės atminties ir atminties šeimose santykis kolaboravimo su sovietiniu režimu klausimų kontekste, pristatomos teorinės ir metodologinės prielaidos, padedančios analizuoti šešiolikos Lietuvos šeimų trijų kartų – senelių, menančių visą sovietmetį, tėvų, sovietmečiu gimusių ir augusių, ir anūkų, augusių po „lūžio“, 1990-ųjų, – simbolinį atminties darbą. Tekste akcentuojami būtent (numanomo) kolaboravimo klausimai, kylantys šeimos nariams reflektuojant sąlyčio su partizaniniu karu (1944–1953) bei tiesioginio ar netiesioginio susidūrimo su sovietinėmis saugumo struktūromis patirtį. Remiamasi prielaida, kad artimieji susiduria su dominuojančia, kolektyvinėje atmintyje glūdinčia okupacinio, represijomis grįsto režimo samprata ir pagal ją sprendžia, kaip derėtų prisiminti ir vertinti šią praeitį. Prisiminimai, susiję su kolaboravimo klausimais, verčia skirtingas šeimos kartas permąstyti patirtį ir laikysenas, šiandieninį jų vertinimą, o jaunuosius šeimos narius – reflektuoti, „kurioje pusėje“ buvo jų giminaičiai. Analizė leidžia geriau suprasti šiandien viešosiose diskusijose svarstomų kolaboravimo su sovietiniu režimu klausimų daugiasluoksniškumą ir sudėtingą skirtingų atminties lygmenų sandūrą, reikalau jančią praeities liudininkus ir jų palikuonis atlikti sudėtingą atminties darbą. Raktažodžiai: kolaboravimas, atmintis, šeimos kartos, sovietinis režimas, atminties darbas.

ENThe author of the article discusses the relationship between collective memory and memory in the families in the context of issues of collaboration with the Soviet regime, presenting theoretical and methodological assumptions that enable the analysis of the symbolic work of memory performed by three generations in sixteen Lithuanian families – grandparents who remember the entire Soviet era, parents who were born and raised during this period, and grandchildren who grew up after the “break” in the 1990s. The text emphasizes issues of (implied) collaboration that arise when family members reflect on their experience of contact with the partisan war (1944–1953) and direct or indirect confrontation with the Soviet security structures. It is based on the assumption that family members encounter dominant meanings of the occupation and the repression-based regime, embedded in the collective memory and indicating how this period of the past should be remembered and evaluated. Memories related to collaboration issues force different generations to rethink their experiences and attitudes, their current assessment of them, and young family members to reflect “which side” they were on. The analysis allows us to better understand the multi-layered nature of the issues of collaboration with the Soviet regime discussed in public debates today and the complex intersection of different levels of memory, which requires witnesses of the past and their descendants to perform complex memory work. Keywords: collaboration, memory, generations of the family, Soviet regime, memory work.

• Antisovietinio partizaninio karo pasakojimas: vienos šeimos atvejis. Tautosakos darbai 2022, 63, 35-61.
• Geriausio paaiškinimo išvedimas. Tarp dedukcijos, indukcijos ir abdukcijos. Problemos 2009, 76, 150-161.
• Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 426 p.
• Lietuvos partizanų valstybė.. Vilnius : Alma littera, 2019. 231 p.
• Lytis, karas ir atmintis: "atminties taškai" Lietuvos partizaniniame kare (1944-1953) dalyvavusių moterų pasakojimuose. Lietuvos etnologija 2021, 21 (30), 127-148.
• Multidirectional memory and the deportation of Lithuanian Jews.. Etniškumo studijos 2015, 2, 131-150.
• Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
• Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose. Darbai ir dienos 2014, 62, 209-227.
• Partizanė: Monika Alūzaitė - moteris laisvės kovose. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2020. 205 p.
• Partizaninio karo vietos: įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje. Vilnius, 2017. 1 pdf (265 p.).
• Remembering the anti-Soviet partisan war in Lithuania, 1944-1953: the effects of heroization at different levels of remembrance. Memory studies 2023, Online first, 1-16.
• Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia.. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2011. 439 p.
• Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 375 p.
• Šeimos atmintis. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 93-112.
• Tarp estetikos ir politikos: lietuvių literatūra sovietmečiu. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 519 p.
• The Unknown war: anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies. London ; Routledge. Taylor & Francis Group, 2022. xii, 174 p.
• Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje. Politologija 2022, 2 (106), Specialusis numeris "Valstybės vizualumas", 11-52.
• Vyrų ir moterų santykiai Lietuvos partizanų gretose. Genocidas ir rezistencija 2020, 1 (47), 81-96.