Teisės vertinimo suvokimas Lietuvoje : istorinės prieigos, šiandienė situacija, ateities gairės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Teisės vertinimo suvokimas Lietuvoje: istorinės prieigos, šiandienė situacija, ateities gairės
Alternative Title:
Perception of the evaluation of the law in Lithuania: historical preconditions, the present situation, the future vision
In the Journal:
Teisė. 2004, t. 50, p. 17-25
Keywords:
LT
Teisės vertinimas; Teisinės sistemos vertinimas.
EN
Evaluation of the law; Evaluation of the system of law.
Summary / Abstract:

LTTeisės vertinimas tampa ypač svarbus socialinių pokyčių, tame tarpe ir teisės aktų, laikotarpiu. Tokiu atveju vertinimas yra savęs pasitikrinimas, ar einama teisinga linkme. Lietuvoje šis vertinimas dabar yra tapę valstybės užduotimi. Tai rodo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinės nuostatos. Suvokimo, kas yra „gera“ teisė, turinys iš esmės pakito racionalizmo, kurį lydėjo įspūdingi atradimai gamtos mokslų srityje, laikotarpiu. Gamtos mokslų metodologija dėl jų atradimų reikšmingumo padarė didžiulę įtaką filosofijai, taip pat teisės mokslui ir teisei. Esminė šios įtakos išraiška ta, kad visuomenės gyvenime imta ieškoti gamtos kūnų sandaros ir veikimo analogijų arba dėsnių, savo griežtumu panašių į gamtos dėsnius. Gamtos mokslų pavyzdžiu teisės mokslas ėmėsi ieškoti to, ką būtų galima apibrėžti teisės logišku tikslu. Šios paieškos įtvirtino teisės, kaip ypatingos socialinių normų sistemos, supratimą, nes, be tikslų, kurių link „juda“, sistema turėjo turėti ir nustatytus savo pačios veikimo principus, „sraigtelius“, išlaikančius ją kaip darnią visumą. Įstatymas savo „pavidalu“ ne tik labiausiai pabrėžė ir išskyrė teisę, bet ir tiko su apibrėžtumu susijusioms paieškoms. Tad veikiai jis ir tapo sudedamąja teisės dalimi. Įstatymų leidėjų tikslai tapo apibrėžtu teisės akto tikslu. „Geros“, „tinkamos“ teisės suvokimas virto „geru“, „tinkamu“ įstatymu. Marksistinė teorija, kelis praėjusius dešimtmečius turėjusi didelę įtaką šiandieniam teisės suvokimui Lietuvoje, siejusi įstatymą su valdančiosios klasės tikslu, o pastarąjį su ekonominiais veiksniais (nuosavybe), teisės vertinimui (teisės tikslingumo vertinimui) suteikė ne tik tikslinį, bet ir aiškiai ekonominį atspalvį.Būtent ekonomikos mokslui priskirtinas efektyvumo kategorijos įvedimas į mokslinę terpę. Teisės mokslas perėmė ekonominę efektyvumo ir kitų su ja susijusių kategorijų (efektyvumo rodiklių, efektyvumo priemonių) sampratos esmę. Kartu tai reiškė bandymus apskaičiuoti arba kaip nors kitaip aiškiai ir pageidautina skaičiais įvertinti teisės, tiksliau – norminio teisės akto (įstatymo) efektyvumą, apskaičiuoti, kaip, kokiomis sąnaudomis įstatymų leidėjui pavyko pasiekti norimą tikslą, jos pateisinamos ar ne. Praktika paneigė tokią įstatymo vertinimo sampratą, nes ta pati metodika buvo naudojama iš esmės skirtingų dalykų – socialinio gyvenimo, visuomenės reakcijos ir norminio teisminio akto – skaičiavimui ir vertinimui. Teisės moksle plėtota ir kita kryptis, nesiejusi įstatymo su tam tikru konkrečiu įstatymų leidėjo tikslu, neišskyrusi teisės, kaip ypatingos „virš“ visuomenės esančios socialinių normų sistemos, ir atitinkamai teisės vertinimo nesiejusi su tuo, ar ji (įstatymas) pasiekė įstatymų leidėjo tikslus. Šios krypties šalininkų nuomone naudingas įstatymas yra tas, kuris garantuoja normalų visuomenės funkcionavimą. Taigi, teisės ir teisės aktų vertinimas skiriasi. Šiandienėje Lietuvoje, „išplėtus“ įstatymo suvokimą, teisė nebegali būti tapatinama su įstatymų (norminių teisės aktų) sistema, tiesiogiai priklausančia nuo įstatymų leidėjo valios, teisės suvokimas keičiasi, vadinasi, turi keistis ir teisės vertinimo suvokimas. Būtina atskirti teisės vertinimą visuomenės, socialinių grupių santykio su ja kontekste ir įstatymo (teisės norminio akto), kaip išorinės, materialios teisės formos, vertinimą. Pastaruosius galima ir privalu nagrinėti teisinės technikos aspektais. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe evaluation of the law is especially important in period of social change, including the law. In this case the evaluation is a certain check of the suitability of the direction. In Lithuania the evaluation of the law has even become a public administration task. The programme of the Government of the Lithuanian Republic is a proof of that. The perception of what is good law changed essentially during the period of rationalism, which was followed by impressive discoveries in the science of nature. The methodology of the science of nature had a colossal impact on philosophy, jurisprudence and law. The basic manifestation of this influence is the attempt in social life to look for laws, which in their precision could be analogous to the laws of nature. The science of law, following natural sciences started to look for what could be called logical aim of the law. These attempts strengthened the notion of the law as a system of a special social norms, since apart from leading aims, the system had to have autonomic adopted principles of action, keeping it as a harmonious entity. Law (a judicial act) in its form not only stressed and excluded law, but also suited the exploratory trends connected with the definitivness. So soon it became the constituent part of the law. The will of the law maker had become a defined aim of the law act. The notion of a good, suitable law changes into the notion of the good suitable law act. The marxist theory, which in several part decades had a great influence for the perception of law in Lithuania, linked the law with the aims of the ruling class and with the economic factors (ownership), gave the evaluation of the law not only purposeful, but also a clearly economic shade.The adoption of the notion "effectiveness" is specifically attributed to the science of economy. The science of law adopted the essence of "economic effectiveness" and relevant notions, such as indices of effectiveness, means of effectiveness. This also meant the attempts to quantify, or calculate by other means in a quantitative manner the effectiveness of a judicial act (a law), to calculate the costs for a law maker in pursuing a desired aim and to evaluate how justified they were. Practice denied such a notion of the evaluation of the law, since the same methodology was used for the calculation and evaluation for essentially different subjects - social life, public reaction and normative judicial act. Another trend was being developed in the science of law, which did nor associate law with a specific aim of a law maker, which did not exclude law as a system of social norms, existing above society. The evaluation of the law was not linked with the achievement of the aims of the law maker. In this trend the useful law is a law which guarantees the normal functioning of a society. Thus, evaluation of the law and the evaluation of the law, as a judicial act, do not coincide. In present Lithuania, looking at the perception of law in a broader perspective, law is nor identified with the system of judicial normative acts, directly dependent on the wish of a law maker. The perception of law is changing. The perception of the evaluation of the law should change, accordingly. A separate methodology should be applied to society and to its groups in the context of the relation to the law and quite another methodology should be applied to law, to a normative act of law. The latter could and should be evaluated in view of a judicial technique. [From the publication]

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46222
Updated:
2018-12-17 11:29:34
Metrics:
Views: 67    Downloads: 2
Export: